sezanizmas

sezanzmas (pranc. cézannisme, pagal P. Cézanne’o pavardę), 20 a. pirmos pusės modernistinės tapybos tendencija, postimpresionizmo atmaina. Būdinga paprasta, logiška kompozicija, aiškus, konstruktyvus piešinys, architektūriška struktūra, subtiliai graduotos, plastinę formą modeliuojančios, daikto struktūrą išryškinančios spalvos. Ankstyviausių sezanizmo apraiškų randama A. Deraino, G. Braque’o, A. Lhote’o, P. Picasso kūryboje. Išpopuliarėjo 1907 po P. Cézanne’o pomirtinės retrospektyvinės parodos Paryžiaus Rudens salone. 1908–14 sezanizmas buvo labai populiarus Paryžiuje, paveikė avangardo sklaidą. Dažnai susipina su ankstyvuoju kubizmu, pasitaiko samplaikų su fovizmu. Tendencija plito periferinėse Europos dailės mokyklose, pasireiškė lenkų, čekų, vengrų tapyboje. Rusijoje plėtojo Būgnų valeto grupuotės dailininkai. Lietuvoje ryškiausiai atsiskleidė J. Vienožinskio paveiksluose.

2271