sezòninė gamýba, gamybinė veikla, kai didžioji dalis visos produkcijos kiekvienais metais gaminama tam tikro sezono metu, o kitais laikotarpiais gamyba mažėja ar iš viso laikinai nutraukiama.
Sezoninį gamybos pobūdį lemia skirtingos oro sąlygos įvairiais metų laikais, specifinis gamybos būdas (pavyzdžiui, perdirbant greitai gendančias žemės ūkio kilmės žaliavas) ar pagamintos produkcijos, kuri negali būti saugoma ilgai, vartojimo sezoniškumas (pavyzdžiui, alaus, ledų).
Sezoninė gamyba labiausiai būdinga žemės ūkiui (ypač augalininkystei), maisto (cukraus, aliejaus, konservų, alkoholinių gėrimų, žuvų ir kita), miško, durpių pramonei, statybai.
Sezono metu sezoninės gamybos įmonės kuo intensyviau naudoja turimus gamybinius pajėgumus, didina apyvartines lėšas, samdo sezoninius darbuotojus, o sezonui pasibaigus šiose ūkio šakose atsiranda sezoninis nedarbas.
Gamybos sezoniškumą galima mažinti tobulinant jos technologijas, plėtojant tarptautinius ekonominius ryšius (pavyzdžiui, importuojant greitai gendančias žaliavas).
gamybos sezoniškumas