Sfaks (Sfax, Sfãksas), Safakis (Safāqis, Safãkis), miestas Tuniso rytuose, į pietus nuo Tuniso (miesto), prie Viduržemio jūros Gabeso įlankos; vilajos centras. 288 700 gyventojų (2012); trečias pagal gyventojų skaičių (po Tuniso ir Arianos) Tuniso miestas. Prekybos (išvežama žuvys, fosforitai, aliejus, naftos produktai, ašuotės lapų pluoštas) ir žvejybos uostas. Per Sfaksą eina Gabeso–Tuniso (miesto) geležinkelis ir plentas; plentas į Gafsą. Tarptautinis oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos (trąšų), tekstilės, avalynės, maisto (aliejaus, žuvų apdorojimo) pramonė. Kilimų gamybos, tymo dirbinių amatai. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1986), inžinerijos, verslo ir kitos aukštosios mokyklos. Islamo architektūros, meno ir tradicijų (rūmuose, pastatytuose 18 a.) muziejai. Miesto siena su vartais (pastatyta 14 a.). Mečetės (9, 10 ir 13 a.).
Istorija
Sfaksas įkurtas 9 a. arabų Aglabidų dinastijos iniciatyva; apie 3 km nuo Sfakso yra senovės romėnų miesto griuvėsiai. Nuo 909 valdomas Fatimidų valstybės. 1057 atlaikė klajoklių arabų genčių puolimą. 1095–99 tapo nepriklausomu emyratu. 1148 Sfaksą, kaip ir daugumą kitų pajūrio miestų, užėmė Sicilijos normanai. 1160 pateko į Almohadų valstybės įtakos sferą. 1229–1574 priklausė vietinei Chafsidų valstybei. 1535 užimtas Ispanijos, 1574 – Osmanų imperijos. Nuo 16 a. pabaigos faktiškai valdomas vietinių dinastijų, tik nominaliai pavaldžių Osmanų centrinei valdžiai. Nuo 1881 Sfaksas, kaip ir visas Tunisas, priklausė Prancūzijai. 19 a. pabaigoje tapo pramonės centru. 1940–42 valdomas Vichy režimo. 1942–43 okupuotas nacių Vokietijos ir fašistinės Italijos kariuomenių. Per karą kelis kartus bombarduotas. 1945–56 vėl priklausė Prancūzijai. Nuo 1956 nepriklausomo Tuniso miestas. 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje pradėjo labai plėstis. 1975 turėjo 172 000, 2004 – 265 000 gyventojų.