sfaleritas

sfalertas (gr. sphaleros – apgaulingas), sulfidų klasės mineralas ZnS. Kristalai kubinės singonijos, tetraedrų, kubinių oktaedrų, dodekaedrų formos; sudaro grūdėtus ir masyvius agregatus, kartais oolitus, dvynučius, konkrecijas. Kristalų sienelės dažnai brūkšniuotos. Būna geležies, mangano, kadmio, titano, vario, gyvsidabrio priemaišų. Spalva priklauso nuo priemaišų: būna juodas, rudas, rausvas, geltonas, žalias, baltas, bespalvis. Pusiau skaidrus, skaidrus (be geležies). Bruožas (miltelių spalva) nuo rudo iki balto. Blizgesys deimanto, kartais metalo, riebus. Labai skalus. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 3,5–4,0. Tankis 3900–4100 kg/m³. Trapus. Turi pjezoelektrinių ir piroelektrinių savybių. Susidaro per hidroterminius, kartais nuosėdinius procesus. Dėl dūlėjimo oksiduojasi, virsta smitsonitu. Randamas polimetalų rūdų telkiniuose (kartu su galenitu, piritu, chalkopiritu, chalkozinu), skarnose, smiltainiuose. Sfaleritas – vienas svarbiausių cinko rūdos mineralas; dar išgaunama kadmio, indžio, galio.

sfaleritas

Sfalerito telkinių yra Armėnijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Rusijoje, Sakartvele, Švedijoje, Vokietijoje.