sferinė geometrija: a – sferos didžiojo apskritimo taškai A ir B, b – didieji sferos apskritimai kertasi dviejuose taškuose, c – sferos taško M koordinatės
sfèrinė geomètrija, geometrijos šaka, nagrinėjanti figūras sferos paviršiuje (sferinį dvikampį, sferinį trikampį); panašiai planimetrija tiria figūras plokštumoje. Per du sferos taškus A ir B, kai jie nėra priešinguose sferos skersmens galuose, eina vienintelis sferos didysis apskritimas; šis apskritimas vadinamas geodezine kreive, nes lanko AmB ilgis (proporcingas centriniam kampui AOB) yra mažiausias atstumas tarp taškų A ir B ir yra tiesės plokštumoje atitikmuo. Kitaip negu tiesės plokštumoje bet kurie didieji sferos apskritimai turi du susikirtimo taškus. Sferos taško M padėtį nusako du skaičiai (koordinatės), nustatomi taip: fiksuojamas didysis apskritimas QQ′ (pusiaujas), pusiaujo plokštumai statmeno sferos skersmens PP′ galas P (polius) ir vienas iš didžiųjų pusapskritimių PAP′, einantis per polių (nulinis dienovidinis), mažieji apskritimai LL′, lygiagretūs pusiaujui, vadinami lygiagretėmis.
Taško M viena koordinatė yra kampas θ = POM (polinis nuotolis), antra – kampas φ = AON tarp nulinio dienovidinio ir dienovidinio, einančio per tašką M (ilguma), skaičiuojama prieš laikrodžio rodyklę.
2608