faraonę Hačepsutą vaizduojantis sfinksas (dažytas granitas, apie 1479–1458 pr. Kr., Deir al Bachri; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
sfnksas (gr. Sphinx), skulptūra, vaizduojanti mitinę būtybę su vyro arba moters (ji dar vaizduota su krūtine) galva. Pirmieji sfinksai rasti senovės Egipte ir Artimuosiuose Rytuose, datuojami 3000 prieš Kristų. Labiausiai paplitusi gulinčio liūto (kartais jaučio arba arklio) figūra. Senovės Egipto Senosios valstybės laikotarpiu sfinksai statyti prie įėjimo į piramidės arba šventyklos teritoriją, vėliau pastatyta sfinksų alėjų; jie laikyti saugotojais, simbolizavo valdovo galybę. Artimuosiuose Rytuose sfinksai dažniausiai buvo didelių reljefų dalis.