Sforzos

Sforzos (Sforza, Sfòrcos), Italijos didikų giminė. Pradininkas – Romanijos regiono valstietis Muzio Attendolo Sforza (1369–1424), išėjęs tarnauti kondotjeru ir kariaudamas Milane, Florencijoje, kitose Italijos valstybėse pagarsėjęs fizine jėga (it. forza – jėga) ir kariniais sugebėjimais. Jo nesantuokinis sūnus Francesco Sforza tarnavo Milaną valdantiems Visconti, vedė kunigaikščio Filippo Marijos Visconti vienturtę dukterį ir mirus uošviui 1450 tapo Milano kunigaikščiu. Sforzų valdžia Milane buvo personalinė ir autokratinė. Daugelis jų buvo gabūs valdovai, jiems valdant miestas klestėjo, iškasta daug kanalų, pagyvėjo prekyba (ypač šilku ir vilna). Sforzų remiami čia kurį laiką gyveno ir dirbo Leonardo da Vinci, architektas Donato Bramante. Milaną valdant Francesco sūnui Ludovico Sforzai 1499 miestą užėmė Prancūzijos karaliaus Liudviko XII kariuomenė. Ludovico sūnus Massimiliano (1493–1530) padedamas Šveicarijos samdinių 1512 miestą atkariavo, bet greitai vėl buvo išvytas Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I (Marignano mūšis). Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V 1522 Milaną grąžino Sforzoms. Massimiliano brolis Francesco Maria (1495–1535) buvo paskutinis Milaną valdęs giminės atstovas, nes mirė bevaikis. Milanas atiteko Karoliui V ir Habsburgams. Keletas šalutinių giminės atšakų išliko. Jie valdė Pesaro, Santa Fioros, Caravaggio ir kitus miestus.