skleroskopo schema: 1 – skleroskopas, 2 – medžiagos paviršius; H – kritimo aukštis, h – atšokimo aukštis
Shore’o metodas (Šòro metòdas), medžiagų kietumo apytikslio nustatymo neardant paviršiaus būdas. Labai kietų medžiagų kietumas nustatomas atšokimo metodu naudojant prietaisą skleroskopą: į tiriamą paviršių iš tam tikro (žinomo) aukščio H paleidžiamas plieninis mušiklis su rutuliniu arba kūginiu antgaliu, padarytu iš deimanto arba kietlydinio. Mušiklio atšokimo aukštis h proporcingas tiriamosios medžiagos kietumui. Kietumas reiškiamas sutartiniais vienetais (pvz., 100 vienetų reiškiamas įrankinio grūdinto plieno kietumas). Plastiškų medžiagų, daugiausia polimerinių (plastikų, kaučiuko, gumos), kietumas nustatomas įspaudimo metodu. Naudojamas prietaisas durometras: atraminiu paviršiumi jis dedamas ant bandomos medžiagos, plieninis strypelis tam tikra jėga (kalibruota spyruokle) prispaudžiamas prie paviršiaus, indikatorinis įtaisas parodo, kiek strypelis įsispaudė į medžiagą.
Medžiagos kietumas atvirkščiai proporcingas įspaudimo gyliui ir priklauso nuo medžiagos tamprumo modulio. Shoreʼo metodo prietaisai būna skaliniai ir skaitmeniniai.
Shoreʼo metodą sukūrė Albertas Ferdinandas Shore’as (Jungtinės Amerikos Valstijos): atšokimo – 1906, įspaudimo – 1920.