Siamanto (Siamantò), tikr. Atom Jarčanian 1878 08 15Akne (dab. Ağın), Turkija 1915 08?, armėnų poetas. Baigęs Konstantinopolio Perperjano koledžą 1896 dėl armėnų skerdynių išvyko į Kairą, vėliau – į Ženevą. Nuo 1897 gyveno Paryžiuje, Sorbonos universitete studijavo filosofiją ir literatūrą, bendradarbiavo įvairių šalių armėnų išeivijos spaudoje. Patikėjęs Turkijos naujoje konstitucijoje deklaruojamomis visų piliečių lygiomis teisėmis, 1908 grįžo į Konstantinopolį, bet po armėnų skerdynių 1909 Adanoje vėl išvyko į Europą. Nuo 1910 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1913 keliavo po Pietų Kaukazą. 1914 grįžo į Konstantinopolį, 1915 su žymiausiais armėnų inteligentijos atstovais suimtas, vėliau nužudytas. Ankstyvoji poezija (rinkiniai Didvyriška 1902, Armėnų sūnūs 3 t. 1905–08) išsiskiria patriotiniais motyvais, raginimu kovoti su turkų priespauda, dėl armėnų lygių teisių, ryšku romantizmas. Eilėraščių rinkiniams Siaubo ir vilties deglai (1907) ir Kruvinos žinios iš draugo armėno (1908) būdinga sukrečiantys, ekspresyvūs žudynių ir kankinimų vaizdai, sielvartas dėl nekaltų aukų kančių, raginama kovoti, prisimenami senovės armėnų istorijos ir mitiniai herojai, išryškėja simbolizmo bruožai. Eilėraščių rinkinys Tėvynės šauksmas (1910) persmelktas emigranto nostalgijos ir vilties, išsiskiria psichologizmu. Poema Šventasis Mesropas (1913) skirta armėnų abėcėlės kūrėjui, Biblijos vertėjui Mesropui Maštocui. Siamanto priartino armėnų poeziją prie Vakarų Europoje plintančių literatūros srovių, įtvirtino verlibrą, sukūrė naujadarų, praturtino poetinę kalbą.
2275