Siamen (Xiamen, Siamènas), Amoy (Amòjus), miestas Kinijos pietryčiuose, Fudziano provincijoje, prie Taivano sąsiaurio, į pietvakarius nuo Fudžou.
Siamen
4,62 mln. gyventojų (2020); su Džangdžou, Čiuandžou, Putianu ir mažesniais miestais sudaro aglomeraciją (apie 14,5 mln. gyventojų). Siameno centrinė dalis yra Siameno saloje (su žemynu jungia tiltai). Jūrų uostas. Per Siameną eina greitasis geležinkelis iš Fudžou į Guangdžou. Tarptautinis oro uostas. Mašinų, medicinos prietaisų gamyba, laivų remontas, elektronikos, metalo apdirbimo (guolių), chemijos (trąšų, plastikų), stiklo, farmacijos, tekstilės, maisto (žuvų apdorojimo) pramonė. Siameno apylinkėse kasama geležies, titano, cirkonio rūdos, druska. Siameno (įkurtas 1921), technologijos (1981), Huačiano (1960), Dzimei (1918) universitetai, aukštoji jūrų mokykla. Bibliotekos. Operos, lėlių teatrai. Siameno, Siameno tiltų muziejai. Rudens vidurio, žibintų kasmetiniai festivaliai. 1387 pastaytas Siameno fortas.
Istorija
Siamenas įkurtas 14 a. antroje pusėje valdant Mingų dinastijai. Nuo 1541 lankomas portugalų, vėliau olandų, anglų ir kitų šalių pirklių. 1730 mieste uždrausta lankytis užsieniečiams. Per I Opijaus karą (1839–42) 1841 užimtas Didžiosios Britanijos kariuomenės; 1842 Nankingo sutartimi Siamenas ir dar 4 Kinijos uostai (Šanchajus, Ningbo, Fudžou, Guangdžou) buvo atidaryti prekybai su britais, 1844 – ir su amerikiečiais, prancūzais. 19 a. antroje pusėje Siameno centrinėje dalyje susikūrė modernus europietiškas miestas. Per Boksininkų sukilimą (1899–1901) 1900 laikinai užimtas Japonijos. 1938–45 vėl okupuotas Japonijos. Nuo 1945 valdomas Gomindano. 1949 užimtas komunistų. 1981 Siamenas paskelbtas laisvąja ekonomine zona; tai labai paspartino jo plėtrą.