šiauda, išdžiūvę iškultų javų stiebai. Naudojami pašarui, kraikui, biokurui, mulčiui ir kaip organinė trąša, statybinė šilumą izoliuojanti (šiaudai maišomi su moliu) ir stogų dangos medžiaga. Pašarui ir kraikui naudojami miglinių (avižų, miežių, kviečių, rugių) ir pupinių (lęšių, pupų, seradėlių, vikių, žirnių) šeimos augalų šiaudai. Juose yra 37–44 % celiuliozės, 2–6 % baltymų (pupinių šeimos augalų virkščiose 4–9 %), 1,2–2 % riebalų, 4–7 % mineralinių medžiagų. Šiaudų galvijams duodama kartu su šienu, silosu, šakniavaisiais, melasa. Šiaudai vilgomi valgomosios druskos tirpalu, kad pagerėtų skonis.
suspaustų šiaudų ritinys
šiaudai
Iki 20 amžiaus pradžios Lietuvoje šiaudai buvo pagrindinė stogų dangos medžiaga; naudoti padriki ir kūleliais surišti šiaudai. Prie grebėstų buvo prispaudžiami kartelėmis ir pririšami vytelėmis. Vėliau šiaudai naudoti tik etnografinių pastatų stogams dengti.
-šiaudas