šiaud dirbinia, iš šiaudų pinti namų apyvokos, ūkio reikmenys, kalendorinių, darbo ar šeimos švenčių atributai.
Lietuvoje nuo seno iš šiaudų (dažniausiai ruginių) grįžčių buvo rišamos įvijinės bamblės, sėtuvės, aviliai, spietinės, pinamos vyriškos skrybėlės, iš lazdyno plėšų ir šiaudų – įvairaus dydžio puodynės formos indai (vadinamosios karbijos) grūdams, miltams, pupoms, sėmenims, apyniams laikyti, daromi palubėje kabinami reketukai, vestuvių sodai, paukščiai, rugiapjūtės pabaigtuvių vainikai ir lazdos, eglutės papuošalai (dažniausiai Kalėdų žvaigždės), kraitelės nedideliems drabužiams, dėžutės papuošalams, įvairiems smulkiems daiktams susidėti. Lietuvai būdingi karkasiniai šiaudų dirbiniai daugiausia buvo daromi iki 20 amžiaus, vėliau jų mažėjo. Su senaisiais papročiais susijusius sodus (vestuvių sodus), Kalėdų, Velykų papuošalus, paveikslėlius iš šiaudų daugiausia Aukštaitijoje ir Dzūkijoje daro tautodailininkai.
šiaudinis sodas
šiaudiniai batai (20 amžiaus pirma pusė, Kėdainių krašto muziejus)
šiaudiniai namų apyvokos daiktai Švenčionių Nalšios muziejuje
-pynimas; -pinti dirbiniai; -lietuvių liaudies pinti dirbiniai; -lietuvių pinti dirbiniai