Šiaulėnai

Šiaulnai, miestelis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 17 km į pietvakarius nuo Radviliškio; seniūnijos, parapijos centras. 575 gyventojai (2021).

Pietiniu pakraščiu teka Šušvė. Plentai į Radviliškį, Tytuvėnus, Šaukotą. Šv. Onos bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Šiaulėnų statyba. Paštas, ambulatorija, M. Šikšnio gimnazija (iki 1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–51 septynmetė, 1951– 2014 vidurinė mokykla), kultūros namai, biblioteka (įkurta 1937). Šiaulėnų krašto muziejus (įkurtas 1996). Paminklas B. Buračui (pastatytas 2011; autorius S. Žirgulis), paminklinis akmuo karo lakūno J. Masiulio žūties 75 metinėms paminėti (pastatytas 2012). Išlikusi Šiaulėnų dvaro sodyba (priklausė Kęsgailoms, Butrimavičiams, Šemetoms, Landsbergiams). 1 km į šiaurę nuo miestelio yra Sulinkių pelkė ir ornitologinis draustinis, į pietus nuo Šiaulėnų – Tytuvėnų regioninis parkas.

Šiaulėnų herbas

Architektūra

Planas stačiakampis, centre – aikštė. Romantizmo architektūros Šv. Onos bažnyčia (1869, architektas F. Rimgaila), joje – 4 altoriai (1868) ir barokinis altorėlis (18 a.) su skulptūromis, 19 a. pabaigos antkapinis paminklas, skulptūros – barokinė Šv. Barbora, Šv. Kristina (abi 18 a.), yra vertingų paveikslų, tarp jų – Šv. Didžioji Gertrūda (18 a.), bažnyčios fundatoriaus J. Šemiotos portretas (19 a. antra pusė). Kapinėse – kapų koplyčia (20 a. pradžia) su marmurine T. ir A. Šemetų epitafija (19 a. 4 dešimtmetis). Koplytstulpis (18–19 amžius).

2271

Istorija

1492 minimas Šiaulėnų dvaras, 16 a. pradžioje – valsčius, 1539 – miestelis, 1548 – miestas. 15 a. priklausė Žemaičių seniūnui Kęsgailai.

Pirmąją katalikų bažnyčią 1514–18 pastatydino Butrimavičiai (1551–1612 priklausė evangelikams reformatams; 1731 ir 1857 perstatyta). 1542 buvo 26 šeimos, 1619 – 83 sklypai, 310 gyventojų. 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje Šiaulėnai buvo valsčiaus centras, vyko dideli turgūs, buvo sinagoga, 2 špitolės, apie 10 krautuvių, 5 karčemos, 3 aludės, traktierius, vaistinė. Nuo 1805 veikė parapinė mokykla, nuo 1865 – valdinė pradžios mokykla. 1818 miestelis degė, 1874 sudegė. Per II pasaulinį karą nacių nužudyta dauguma Šiaulėnų žydų. 1944–53 apylinkėse veikė Kęstučio ir Prisikėlimo apygardų Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Šiaulėnai – apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Šiaulėnų valsčiuje gimė B. ir J. Buračai. 1995 patvirtintas Šiaulėnų herbas. 1833 buvo 142, 1897 – 1034, 1923 – 801, 1959 – 806, 1979 – 736, 1989 – 960, 2001 – 890, 2011 – 751 gyventojas.

Šiaulėnų centrinė aikštė