Šiaulių apskritis

Šiauli apskrits yra Lietuvos šiaurėje. Vakaruose ribojasi su Telšių apskritimi, pietvakariuose – su Tauragės apskritimi, pietuose – su Kauno apskritimi, rytuose – su Panevėžio apskritimi. Šiaurėje Šiaulių apskritis ribojasi su Latvija. Plotas 8537 km² (13,1 % Lietuvos ploto). 262 220 gyventojų (2021; 9,8 % Lietuvos gyventojų). Centras – Šiauliai.

Apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių rajono savivaldybė. 15 miestų, 2619 kaimo gyvenamųjų vietovių. 95,4 % apskrities gyventojų yra lietuviai, 3,0 % – rusai, 0,4 % – ukrainiečiai, yra baltarusių, latvių, lenkų ir kitų. Miesto gyventojų 61,9 %. Gyventojų vidutinis tankis 31 žm./km². Tankiausiai apgyvendinta Šiaulių miesto, rečiausiai – Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos. 79,5 % apskrities gyventojų yra katalikai, 1,5 % – stačiatikiai, 0,4 % – sentikiai, 0,3 % – evangelikai liuteronai. Šiaulių apskrities šiaurėje – Žiemgalos žemumos pietinė dalis, ją riboja Linkuvos kalvagūbris, vakaruose atskiriantis Ventos vidurupio lygumą, pietryčiuose – Mūšos–Nemunėlio žemumą. Apskrities pietuose – Rytų Žemaičių plynaukštė. Didžiausias aukštis – 204 m Spąsties kalva (Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šlapgirės).

Šiaulių apskrities herbas

Didžiausios upės – Venta su intakais Virvyčia, Dabikine, Vadakstimi, Dubysa su intakais Šiauše, Gryžuva, Kražante. 37 valstybinės reikšmės ežerai, didžiausi – Rėkyvos, Arimaičių, Gudelių, Paežerių. Daugiau kaip 100 valstybinės reikšmės tvenkinių, didžiausi – Bubių, Vaitiekūnų, Dvariukų. Miškingumas 27,5 % (miškingiausia yra Šiaulių rajono, mažiausiai miškinga – Pakruojo rajono savivaldybės teritorija); didžiausi yra Girkančių, Gruzdžių, Tryškių miškai. Didžiausios pelkės: Praviršulio Tyrulis, Rėkyvos, Mūšos Tyrelis, Kamanos.

Saugomos teritorijos: Kamanų rezervatas, Ventos regioninis parkas, Žagarės regioninis parkas, Tytuvėnų regioninis parkas, Dubysos regioninis parkas, Kurtuvėnų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas; valstybiniai draustiniai: 5 hidrografiniai, 7 botaniniai, 9 botaniniai zoologiniai, 5 geomorfologiniai, 5 telmologiniai, entomologinis, 2 pedologiniai, 3 kraštovaizdžio, ornitologinis. Netoli Šiaulių yra Kryžių kalnas.

Apskrityje pagaminama 6,0 % Lietuvos pramonės produkcijos. Išplėtota statybinių medžiagų (stogo dangų, cemento, kalkių, betono gaminių), chemijos (polimerinių gaminių, trąšų), odos, tekstilės (linų) ir trikotažo, maisto pramonė, mašinų (hidraulinių mašinų įrenginių, metalo pjovimo staklių, žemės ūkio mašinų), dviračių, televizorių gamyba. Kasama dolomitas (Petrašiūnų, Klovainių, Krivaičių, Skaistgirio telkiniai), klintys (Karpėnų, Menčių), smėlis, molis, žvyras, durpės. Apskričiai tenka 1,5 % Lietuvos užsienio investicijų. Žemės ūkio naudmenos užima 54,4 % apskrities teritorijos (daugiausia Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje), iš jų 90 % – ariamoji žemė, 9,3 % – pievos ir natūralios ganyklos, 0,7 % – sodai ir uogynai. Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę. Turizmas; labiausiai lankomas Kryžių kalnas.

Šiaulių apskrities žemėlapis

Per Šiaulių apskritį eina Rygos (Latvija)–Tilžės (Kaliningrado sr., Rusijos Federacija), Palangos–Šiaulių automobilių magistralės, Kryžkalnio–Šiaulių–Rygos plentas, Talino (Estija)–Varšuvos (Lenkija), Šiaulių–Mažeikių, Šiaulių–Rygos, Pagėgių–Radviliškio geležinkeliai; Biržų–Mažeikių naftotiekis. Šiaulių tarptautinis oro uostas.

Istorija

Sudaryta 1775 iš buvusios Telšių reparticijos. Centras – Šiauliai. Plotas: 1897 – 6478, 1914 – 6922, 1917 – 2945, 1923 – 5714, 1939 – 6042, 1949 – 1993 km². 1897 buvo 237 934, 1914 – apie 294 500, 1917 – 68 390, 1923 – 203 665, 1939 – 240 807 gyventojai. 1778–91 apėmė Žemaitijos seniūnijos šiaurinę dalį (15 senovinių Žemaitijos valsčių: Šiaulių, Beržėnų, Didžiųjų Dirvėnų, Mažųjų Dirvėnų, Tendžiogalos, Josvainių, Palangos, Platelių, Telšių, Rietavo, Patumšių, Biržuvėnų, Medingėnų, Pavandenės, Karklėnų), 1791–93 – Beržėnų, Biržuvėnų, Didžiųjų Dirvėnų, Mažųjų Dirvėnų, Karklėnų, Šiaulių, Užvenčio, dalį Kražių, Tendžiogalos valsčių, t. p. Viduklės valsčiaus Radviliškio, Šiaulėnų, Kurtuvėnų parapijas; iki 1795 vadinosi Šiaulių reparticija. 1795–97 ir 1801–43 priklausė Rusijos imperijos Vilniaus, 1797–1801 Lietuvos, 1843–1915 Kauno gubernijai, 1915–18 – Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–44 – Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai. 1919 buvo 19, 1923 – 33 valsčiai, 1949 – 62 apylinkės. 1950 06 20 Šiaulių apskritis pertvarkyta į Šiaulių rajoną, dalis teritorijos perduota Joniškio, Pakruojo, Tytuvėnų ir Žagarės rajonams. 1995 apskritis atkurta.

2004 patvirtintas Šiaulių apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1