Šiauli ekonòmija, 16 a. pabaigoje–18 a. pabaigoje didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinė žemės valda. Oficialiai įsteigta 1589, tačiau iki 1616 (iki faktinio valdytojo mirties) valdyta tuomečio Šiaulių valsčiaus laikytojo, didžiojo maršalkos M. K. Radvilos Našlaitėlio; 1616–19 galutinai pertvarkyta.
Apėmė dabartinę Joniškio rajono savivaldybės teritoriją, didumą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos, Pakruojo ir Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijų vakarinę dalį. Nuo 16 a. pabaigos buvo suskirstyta į Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Žagarės traktus (17 a. buvo įkurtas ir Gruzdžių traktas) ir vaitystes (1649 jų buvo 19), nuo 1768 – į gubernijas ir raktus (1783 – 26 raktai). Ekonomijoje 1783 gyveno daugiau kaip 18 000 žmonių (valstiečių kiemų skaičius nurodytas lentelėje). Joje buvo daugiau kaip 8000 valakų (daugiau kaip 170 000 ha) žemės, priklausė Joniškio (nuo 1616), Šiaulių (nuo 18 a. pabaigos) savavaldūs miestai, Gruzdžių, Radviliškio, Žagarės miesteliai, daugiau kaip 300 kaimų.
Iki 1765 Šiaulių ekonomiją nuomojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonai, kancleriai, maršalkos (dažniausiai iš didikų Radvilų, Sapiegų giminių), iždininkai (tarp jų – A. Tyzenhauzas). Iki 18 a. 7 dešimtmečio Šiaulių ekonomijos valstiečiai buvo činšininkai, 1768 įvestas lažas ir imta steigti palivarkus, manufaktūras (audyklas Šiauliuose ir Joniškyje, verpyklą Gruzdžiuose). Dėl padidėjusio išnaudojimo 1769 įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1794 pabaigoje, po 1794 sukilimo numalšinimo, Rusijos imperatorė Jekaterina II padovanojo Šiaulių ekonomiją savo favoritui P. Zubovui kaip privačią valdą.
1
1777
L: S. Pamjarnjackis K voprosu o vozmožnostjach krest′janskich chozjajstv Šavel′skoj ėkonomii v konce XVIII veka / Istorija 1980 t. 20 sąs. 1.