Šiauli kautỹnės, didžiausios Žemaitijoje sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės kautynės dėl Šiaulių per 1830–1831 sukilimą. 1831 03 29 Šiaulius užėmė K. Herubavičiaus, P. Šemetos ir Žemaitijos sukilėlių kiti daliniai (apie 1500 žmonių), paimta į nelaisvę 150 Rusijos kariuomenės karių. 04 29 sukilėliai pasitraukė iš Šiaulių, juos užėmė Rusijos kariuomenės F. Širmano dalinys, bet 05 01 iš miesto pasitraukė. 05 06 Šiaulius užėmė Rusijos kariuomenės N. Sulimos, M. Paleno, F. Širmano ir T. Bartolomėjaus daliniai (apie 11 000 karių ir 26 patrankos). 05 viduryje aplink miestą susitelkę apie 3000 sukilėlių apsupo Rusijos kariuomenės Mako dalinį. 06 07 jam padėti pakeliui mušdamas sukilėlius į miestą įžengė F. Širmano dalinys: čia palikęs M. Kocebu pėstininkų batalioną jis išžygiavo į Kuršo pasienį. Į Lietuvą atvykus Lenkijos karalystės sukilėlių junginiams, J. Šimanovskio vadovaujamas pėstininkų pulkas kartu su Šiaulių apskrities sukilėliais (apie 3000 pėstininkų ir 500 raitelių su 3 patrankomis) 06 16 nesėkmingai puolė miestą tikėdamasis jame rasti ginklų ir amunicijos, paskui pulti Palangą. Bijodama naujo puolimo Rusijos kariuomenė 06 26 pati pasitraukė iš miesto. 07 03 Rusijos imperijos N. Kriukovo karinis dalinys po 3 valandų kautynių vėl užėmė Šiaulius, 100 sukilėlių žuvo, 30 pateko į nelaisvę. 07 08 iš Lietuvos besitraukianti Lenkijos karalystės kariuomenė ir vietos sukilėliai (apie 10 000 karių, vadai H. Dembińskis, F. Rolandas ir J. Šimanovskis) dar kartą mėgino užimti miestą. Po 10 valandų trukusio mūšio sukilėliai (400 pateko į nelaisvę) pasitraukė į Kuršėnus. Rusijos kariuomenės nuostoliai – 115 užmuštų ir 370 sužeistų karių.
2200