Šiauli operãcija, Lietuvos karinės vadovybės 1919 suplanuota operacija prieš bermontininkus. 1919 bermontininkai kėsinosi užimti geležinkelio ruožą į pietryčius nuo Radviliškio, sutrikdyti įvairiuose frontuose kovojančių Lietuvos dalinių susisiekimą.
1919 11 21 pulkininkas leitenantas K. Ladyga be Lietuvos Vyriausybės žinios įsakė pradėti puolamąją operaciją prieš bermontininkus iš sau pavaldžių dalių sudaręs 3 voras ir 4 grupes. Pirmoji vora (vadas K. Škirpa) iš Mėnaičių kaimo puldama turėjo pasiekti Kurtuvėnų ir Ventos kanalą, užimti pozicijas abipus plento Šiauliai–Kelmė. Antroji vora (vadas J. V. Grigaliūnas‑Glovackis) iš Virdulių kaimo turėjo pulti Gražionių–Gudelių kryptimi, žvalgyti geležinkelio Radviliškis–Šiauliai kairiąją pusę ir užimti Šiaulius. Trečioji vora (vadas J. Variakojis), puldama iš Dervelių, turėjo žygiuoti Kauksnųjų–Gibaičių kryptimi, sustoti Meškuičių–Gavėnaičių linijoje ir priešui užkirsti kelią Joniškis–Šiauliai. Pirmoji grupė (vadas majoras V. Skorupskis) iki puolimo turėjo ginti liniją Ilgaičiai–Daukučiai, priešui pasitraukus – žygiuoti Šiaulių link. Antroji grupė (vadas J. Vėgelis) turėjo pulti bermontininkus iš šiaurės ir užimti kelius Bauskė–Saločiai ir Bauskė–Vaškai, trečioji – pulti priešą iš vakarų ir apsaugoti kelius iš vakarų ir pietų pusės, ketvirtoji (vadas E. Adamkavičius) – užimti Tauragę. Šauliams ir partizanams įsakyta veikti priešo užnugaryje: ardyti kelius, tiltus, apšaudyti gurguoles.
Po pergalės Radviliškio kautynėse 1919 11 23, Sąjungininkų karinei delegacijai reikalaujant Šiaulių operacija buvo sustabdyta. Lietuvos kariuomenė turėjo palikti Radviliškį, atsitraukti į 11 20 užimtas pozicijas.
Šiaulių operacija paspartino bermontininkų atsitraukimą, leido vėliau tęsti kovas dėl Šiaulių išvadavimo.