Šiaurės jūra

Šiáurės jra (angl. North Sea, ol. Noordzee, dan. Vesterhavet, norv. Nordsjøen, šved. Nordsjön, vok. Nordsee, pranc. Mer du Nord), Atlanto vandenyno dalis prie Europos vakarinių krantų, tarp Didžiosios Britanijos, Orknio, Šetlando salų (vakaruose), Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių (rytuose). Plotas 565 000 km² (kitais duomenimis, 575 000 km², 750 000 km²). Ilgis iš šiaurės į rytus 960 km, plotis 580 kilometrų. Vidutinis gylis 87 m (kitais duomenimis, 94 m), didžiausias – 725 m (Norvegijos duburyje). Tūris 54 000 km³ vandens. Šiaurėje Šiaurės jūra jungiasi su Norvegijos jūra (riba ties 65° šiaurės platumos), rytuose Skagerako, Kategato, Zundo, Didžiojo ir Mažojo Belto sąsiauriais – su Baltijos jūra (riba ties Skageno kyšuliu), pietvakariuose – su Pa de Kalė ir Lamanšo sąsiauriais.

Šiaurės jūra skalauja Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Norvegijos ir Švedijos krantus. Jūra šelfinė, dugnas turi nedidelį nuolydį šiaurės kryptimi. Pietinėje dalyje daug seklumų (Doggerio banka, mažiausias gylis 13 metrų). Išilgai rytinio kranto eina povandeninis Norvegijos duburys (ilgis 300–400 m, vidutinis gylis 250–300 m). Intensyvūs krantų ardymo ir sedimentacijos procesai. Vyrauja stambaus grūdėtumo nuosėdos (smėlis ir aleuritas). Pietiniai krantai žemi, užliejami potvynių, sutvirtinti dambomis. Didžiausios įlankos: Waddenzės, Washo, Fortho įlanka, Moray įlanka; fjordai (prie Norvegijos krantų): Sognefjordenas, Hardangerfjordenas, Boknafjordenas. Šiaurės jūros pietrytinėje dalyje yra Fryzų salos, Helgolando sala. Įteka Reinas, Elbė, Weseris, Emsas, Temzė.

Šiaurės jūros pakrantė (Nyderlandai)

Klimatas vidutinių platumų. Vandens temperatūra nuo 2–8 °C (vasarį) iki 13–17 °C (rugpjūtį). Dėl šiltosios Šiaurės Atlanto srovės poveikio Šiaurės jūros vandens temperatūra mažėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Dėl gėlesnio Baltijos jūros vandens prietakos druskingumas mažėja nuo 35 ‰ (šiaurės vakaruose) iki 29 ‰ (pietryčiuose). Žiemą pietrytinėse pakrantėse formuojasi ledai (trukmė 60–130 dienų). Dažni rūkai, žiemą – stiprios audros (bangų aukštis iki 6–8 m). Potvyniai kartojasi kas pusę paros, aukštis nuo 0,2–0,3 m (ties Skagerako sąsiauriu) iki 4–7 m (prie Didžiosios Britanijos krantų).

naftos gręžimo platforma Šiaurės jūroje

Daug žuvų; veisiasi silkės, menkės, plekšnės, sardinės, ančiuviai, merlangai, tunai. Yra naftos (Ekofisko, Fulmaro, Fortieso, Brae ir kiti telkiniai) ir gamtinių dujų (Groningeno, Friggo ir kiti telkiniai). Šiaurės jūra intensyviai laivuojama. Pakrančių didžiausi uostai: Aberdeenas, Edinburgas, Kingston upon Hullis, Londonas (Didžioji Britanija), Amsterdamas, Rotterdamas (Nyderlandai), Antverpenas (Belgija), Oslas (Norvegija), Hamburgas (Vokietija).

2403