Šiáurės kãras, Didỹsis Šiáurės kãras, 1700–21 Rusijos ir Švedijos karas dėl Baltijos jūros ir jos pakraščių. Su Švedija įvairiu laiku kariavo Abiejų Tautų Respublika (ATR; iki 1711), Danija, Saksonija, Prūsijos karalystė ir Hannoveris. Per 16 ir 17 a. karus Švedija įsigalėjo Baltijoje. Užėmė žemes prie Suomijos įlankos, atstūmė Rusiją nuo jūros, iš ATR atėmė Pietų Estiją ir dalį Latvijos (Vidžemę), iš Danijos – Saaremos ir Gotlando salas. Užvaldė dalį Šiaurės Vokietijos žemių su Oderio ir Weserio žiotimis. Švedija sukūrė stiprią, gerai ginkluotą ir manevringą kariuomenę, didelį jūrų laivyną. 1698 sudarė sąjungą su Didžiąja Britanija ir Olandija (vadinamoji Jūrų valstybių sąjunga), su Prancūzija. 1699 Maskvoje buvo sudaryta prieš Švediją nukreipta Rusijos, Danijos ir Saksonijos koalicija, vadinamoji Šiaurės sąjunga. Kovai dėl Baltijos Rusijos caras Petras I parinko tinkamą laiką: buvo rengiamasi Ispanijos įpėdinystės karui (1701–14); jame tarpusavyje kariavo Švedijos sąjungininkės Didžioji Britanija ir Prancūzija.
švedai puola Biržus (1704 08 16; 18 a. vario raižinys, Uppsalos universiteto bibliotelka)
Nöteborgo tvirtovės puolimas (aliejus, 1846, dailininkas Alexanderis von Kotzebue; Sankt Peterburgo karo istorijos muziejus)
Karą pradėjo Saksonijos kurfiurstas ir ATR valdovas Augustas II. Jis siekė atsiimti Švedijos 17 a. užkariautą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau ATR nuo 16 a. antros pusės priklausomą Livonijos dalį ir kartu įgyti ATR savo neribotą valdžią, sosto paveldėjimo teisę. Augusto II vadovaujama Saksonijos kariuomenė įsiveržė į Vidžemę ir 1700 02 apgulė Rygą. Iš pradžių karas antišvediškai koalicijai buvo nesėkmingas. Švedijos kariuomenė (vadas karalius Karolis XII) 1700 11 30 Narvos mūšyje sumušė Rusijos kariuomenę, 1701 07 19 mūšyje prie Rygos – saksus, 1701 07–09 įsiveržė į Lietuvą (neva saugoti didikų Sapiegų, prašančių Švedijos globos, dvarų), 12 20 užėmė Kauną, 1702 04 05 Vilnių, vėliau – didumą Lenkijos. Švedų žygiu į ATR pasinaudojo Petras I: 1702 10 22 Rusijos kariuomenė užėmė svarbią švedų Nöteborgo tvirtovę, 1703 05 prie Nevos žiočių buvo įkurtas Sankt Peterburgas.
1704 02 16 Švedijos šalininkai pašalino iš ATR sosto Augustą II ir 07 12 valdovu paskelbė Stanislovą Leščinskį. Augusto II šalininkai 1704 08 30 Narvos sutartimi sudarė ATR–Rusijos karinę sąjungą (kariauti drauge abi valstybės buvo susitarusios 1701 Biržų sutartimi; 1702, 1703 sudarytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos dar trys sutartys). Stanislovas Leščinskis 1705 11 28 sudarė karinę sąjungą su Karoliu XII (Varšuvos sutartis).
1705 pradžioje Rusijos kariuomenės rinktinės pasiekė Kauną, o pagrindinės jėgos (daugiau kaip 60 000 žmonių, vadas caras Petras I) 07 25 užėmė Vilnių. Švedijos kariuomenė Valkininkų mūšyje 1706 05 05 sumušė G. A. Oginskio grupuotės ir Rusijos kariuomenės dalis ir vėl užėmė Vilnių. 1706 09 24 Augustas II sudarė su Karoliu XII Altranstädto sutartį, atsisakė ATR sosto, nutraukė sąjungą su Petru I. 1707 Rusijos kariuomenė užėmė dalį Lietuvos, bet 1708 02 pasitraukė iki Biarezinos. 1708 02 21 Švedijos kariuomenė (apie 50 000 žmonių) užėmė Vilnių. 1709 07 08 Poltavos mūšyje Rusijos kariuomenė sumušė Švedijos kariuomenę. 10 20 Augustas II su Petru I sudarė Torunės sutartį, vėl tapo ATR valdovu.
Petras I Poltavos mūšyje (aliejus, 1718, dailininkas Louis Caravaque; Ermitažas)
Per karą į ATR vidaus reikalus ypač kišosi Rusija (1717 Nebylusis seimas). 1713–14 Rusijos kariuomenė, padedama laivyno, užėmė Suomiją. Į karą su Švedija 1713 10 stojo Prūsija, pasitraukusi iš Ispanijos įpėdinystės karo, 1715 – Hannoveris ir Didžioji Britanija. Ši stengėsi neleisti, kad Švedija būtų visai nugalėta ir kad Rusija įsitvirtintų Baltijos rytiniuose kraštuose. 1719 Švedija sudarė separatines taikos sutartis su Hannoveriu, Saksonija ir Danija, pripažino jų įgytas teritorijas, sudarė sąjungą su Didžiąja Britanija.
Karo baigiamajame etape (1719–21) Švedijos kariuomenė ir laivynas Rusijos kariuomenės ir laivyno buvo sumušti.
1721 09 10 Nystado taika Rusija atgavo Nevos žiotis ir dar prisijungė didumą Uždauguvio (ir Vidžemę) iki Dauguvos (ATR teliko Latgala), įgijo apie 900 km Baltijos pajūrio ruožą nuo Vyborgo iki Rygos. Ji tapo didvalstybe, tokią padėtį prarado Švedija ir Danija. Sustiprėjo Prūsijos karalystė. Šiaurės karas paspartino ATR ekonominį ir politinį smukimą; ji prarado įtaką tarptautiniams santykiams.
L: B. Dundulis Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius 1977; P. Englund Poltava: pasakojimas apie vienos kariuomenės žuvimą Vilnius 1997; R. Petrauskas Poltava Vilnius 2022; M. Šapoka Didysis Šiaurės karas 1700–1721: karas, pakeitęs moderniąją Europą Vilnius 2021; E. Tarle Severnaja vojna i švedskoe našestvie na Rossiju Moskva 1958 22002; V. Šutoj Severnaja vojna Moskva 1970.