Šiaurės Kazachijos sritis

Šiáurės Kazãchijos srits (Soltustik Kazakstan oblysy) yra Kazachijos šiaurėje, prie Rusijos sienos.

Plotas 98 000 km². 543 700 gyventojų (2021); gyvena daugiausia rusai (49,53 % gyventojų; 2019) ir kazachai (35,03 %), yra ukrainiečių (4,13 %), vokiečių (3,55 %), totorių (2,17 %), lenkų (2,07 %), baltarusių (0,97 %) ir kitų. Centras – Petropavlas (219 800 gyventojų, 2021). Gyventojų vidutinis tankis 5,55 žm./km². Šiaurės Kazachijos sritis suskirstyta į 13 rajonų ir 1 srities pavaldumo miestą – Petropavlą. Sritis įkurta 1936.

Didumą Šiaurės Kazachijos srities teritorijos užima Vakarų Sibiro lygumos pietinis pakraštys, pietuose – Kazachijos kalvyno dalis. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –18,6 °C, liepos – 19 °C. Per metus iškrinta apie 350 mm kritulių (daugiausia balandžio–spalio mėnesį).

Didžiausios upės – Išimas su intakais Imanburlyku ir Akanburlyku. Daug gėlų ir druskingų ežerų; didžiausi – Siletitenizas (plotas apie 780 km²), Teke (265 km²), Šaglytenizas (240 km²). Sergejevo, Petropavlo tvenkiniai. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai. Miškai užima apie 8 % teritorijos. Vyrauja miškastepių (šiaurėje) ir stepių augalija. Auga beržai, drebulės, yra karklų sąžalynų. Stepėse vyrauja varpinės žolės.

Srityje kasama druska (netoli Tekės ežero), yra alavo, cirkonio, urano, titano, aukso, sidabro ir kitų juvelyrinių akmenų telkinių. Mašinų (variklių, gręžimo įrenginių naftos gavybai, siurblių), atvirųjų vagonų, plieninių vamzdžių gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, chemijos (trąšų, polimerinių plėvelių), medienos apdirbimo, tekstilės, maisto pramonė, žemės ūkio mašinų remontas. Daugiausia pramonės įmonių yra Petropavle. Žemės ūkio naudmenos užima apie 37 % teritorijos; daugiausia – pasėliai. Auginama kviečiai, miežiai, avižos, grikiai, soros, aliejiniai augalai, veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, naminiai paukščiai.

Per Šiaurės Kazachijos sritį eina Transsibiro magistralė. Petropavlo tarptautinis oro uostas.