Šiáurės Makedònijos architektūrà
Senieji laikai
amfiteatras Heraklėjoje (2 a.)
Makedonijos dabartinėje teritorijoje išliko senovės romėnų statytų amfiteatrų (Skupyje netoli Skopjės, Heraklėjoje, Bitolos savivaldybė, Stobyje, Veleso savivaldybė, Bargaloje, Štipo savivaldybė, Ochride, Vinicoje), apskrito plano gyvenamųjų būstų, akmeninių ir molinių gyvenamųjų namų fragmentų. Apie 2 a. pr. Kr. pradėjo formuotis miestai – Stobyje prie Vardaro ir Crnos upių santakos (išliko 5 a. pusapskritės aikštės su arkada fragmentų), Skupyje (Skopjės savivaldybė, išliko 4 a. rūmų liekanų), Heraklėja (išliko pirčių, gatvių, 5–6 a. bazilikų liekanų).
9–14 amžius
Nuo 9 a. įrenginėtos cerkvės olose, viduje išliko 13–14 a. sienų tapybos fragmentų. Žymesnės šio tipo cerkvės: Šv. Mykolo (netoli Liubaništos), Dievo Motinos Peštanyje, Šv. Stepono, Dievo Motinos Išaukštinimo (visos Ochrido savivaldybėje), Šv. Erazmo, Dievo Motinos Gimimo, Šv. Atanasijaus (visos Kalištoje), Šv. arkangelo Mykolo Radoždoje (visos Strugos savivaldybėje, visos 13–15 amžius).
Gynybinei ir sakralinei architektūrai įtakos turėjo Bizantijos architektūra. Miestai buvo apjuosiami gynybinėmis sienomis su bokštais, vartais. Valdant Klemensui (9 а.) ir carui Samueliui (997–1014) susiklostė savitas architektūros stilius, susikūrė Makedonijos architektūros mokykla. Išliko vidurinių amžių tvirtovių, kurios buvo statomos iš didelių stačiakampio skerspjūvio skaldyto akmens blokų, liekanų: Skopjės (6 a., 11 a. išplėsta), Strumicos (11 a.), Мarko – Prilepe, Isaro – Štipe, Caro – Strumicoje (visos 11–14 amžius). Seniausia ir geriausiai išsilaikiusi – Ochrido, arba Samuelio, tvirtovė (11 а. pradžia, viduriniais amžiais, turkų valdymo laikotarpiu plėsta).
Šv. Pantaleono vienuolynas Ochride (893, restauruotas 13–14 a., 15 a. sugriautas, 2002 atstatytas)
Seniausias slavų vienuolynas – Šv. Pantaleono Ochride (893, 13–14 a. restauruotas, dekoruotas freskomis, 15 a. sugriautas, 2002 atstatytas; Ochrido ežero pakrantės architektūra – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979), pastatytas ant ankstyvosios krikščionių bazilikos pamatų (4–6 amžius). 10–11 a. statytos 4 apsidžių cerkvės (Dievo Motinos Eleusos cerkvė netoli Veljušos, Strumicos savivaldybė), pradėtos statyti trinavės bazilikos su kupolu ir choru (Dievo Motinos cerkvė Vraništoje, Strugos savivaldybė, 10 a., Šv. Sofijos cerkvė Ochride, apie 1037–50, vakariniai priestatai su galerijomis ir 2 bokštai, 1317). 12–14 a. pastatyta kryžiškojo plano cerkvių su kupolais (Šv. Dimitrijaus Kriva Palankoje, 1371, Šv. Gabrieliaus Lesnoviečio Lesnove, 1341, Probištipo savivaldybė, Šv. Pantaleono Nerezyje, 1164, Strugos savivaldybė, Šv. Jurgio Staro Nagoričanėje, 1319).
Statytos ir vienanavės cerkvės su kupolais (Šv. Mykolo Varoše, Prilepo savivaldybė, 1299, Šv. Konstantino ir šv. Elenos Ochride, 1477). 13 a. pabaigoje architektūroje plėtotos naujos formos, imta statyti griežto plano masyvios struktūros vienanaves cerkves dekoruotu plytų ir akmenų fasadu (Dievo Motinos Perivleptos cerkvė Ochride, 1295, žinoma kaip Šv. Klemenso cerkvė).
15–18 amžius
Turkų valdymo laikotarpiu iš plytų ir akmenų buvo statomos kupolinės mečetės (Sultono Murado 1436, Isako Bėjaus 1438, Mustafa Pašos 1492, visos Skopjėje, Jeni 1559, Aidar Kadžio 1561, abi Bitoloje, Spalvingoji Tetove, 17 a.), mauzoliejai (Mustafa Pašos Isako Bėjaus mečetėje, Gazi Baba, abi Skopjėje), dervišų vienuolynai (Sultan Emir Teke Skopjėje ir Baba Arabati Teke Tetove), dengti turgūs (Štipe, Bitoloje, 16–19 a.), užeigos namai (Kursumli han 1550, Suli han 15 a.), pirtys (Daut-Paša Amam 1480–97, dabar Nacionalinė meno galerija, Cifte Amam, apie 1531, restauruota 2002, visi Skopjėje), medresės (Tetove, 18 amžius).
akmeninis tiltas per Vardarą Skopjėje (15 a. pirma pusė)
Pastatyta tiltų (akmeninis per Vardarą Skopjėje, 15 a. pirma pusė), akvedukų (prie Skopjės, 16 a.), laikrodžių bokštų (Skopjėje 16 a., Bitoloje 17 amžius). Veikė ir krikščionių vienuolynai, apjuosti akmenų ir medžio sienomis (Šv. Joakimo Osogoviečio Kriva Palankoje, 11–12 a., Treskaveco, 13 a., Zrzės, 14 a., abu Prilepo savivaldybėje, Slepčės, Demir Hisaro savivaldybė, 14–17 a., visi, Markovo, netoli Skopjės, Šv. Jono Bigoriečio Debare, abu 14 a., Šv. Naumo prie Ochrido, įkurta apie 900, perstatytas 14 amžiuje).
19–20 amžius
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje architektūrai įtakos turėjo Vakarų Europos stiliai: pastatyta neoromaninių (bazilikos: Šv. Pantaleono Velese, 1840, Šv. Joakimo Osogoviečio netoli Kriva Palankos, 1845, abiejų architektas A. Damjanovas, 1813?–78), neoklasicistinių ir neoromantinių administracinių pastatų.
gyvenamasis namas Ochride
Lygumose statyti tradiciniai vienaukščiai 2 patalpų gyvenamieji namai, kalnuotose vietose – 2 aukštų, t. p. turkiško tipo gyvenamieji namai su uždaru kiemu. Statyta iš medžio, molio, akmenų, stogai dengti šiaudais. Miestams būdinga 2–3 aukštų namai (pirmasis – iš akmenų, dėl brangios žemės siauresnis nei kiti, kurie dažniausiai mediniai) su erkeriais, lodžijomis ir balkonais. Saviti, tankiai sustatyti gyvenamieji namai su balkonais, plačiais belvederiais, akmenimis grįstais prieangiais, plačiais, masyviais mediniais kiemo vartais, čerpių stogais statyti Kruševe. Jų fasadai daugiausia šviesiai mėlynos ir šviesiai geltonos spalvos, būdinga polichrominis dekoras (dažniausiai pieštas saulės motyvas – Aleksandro Makedoniečio simbolis). Gyvenamųjų namų Ochride fasadai atsukti į ežerą (Robevų rezidencija Ochride, 1827, dabar Nacionalinis muziejus), kartais puošiami polichrominiu dekoru. Interjere daug medžio drožybos elementų, lubos dažnai puoštos šešiakampėmis arba aštuonkampėmis rozetėmis, simbolizuojančiomis saulę arba žvaigždę.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje naujai suplanuota Skopjė (1914 bendrasis planas, architektas D. Leko, 1863–1914, 1929 bendrasis planas, architektas J. Mihailovičius, 1887–1941). Pastatyta Vyriausybės (1931, architektas J. Dubai), Nacionalinio banko (1932, architektas B. Nestorovičius, 1901–75), Prekybos (1935, architektas M. Zlokovićius, 1898–1965) rūmai, funkcionalistinis mergaičių licėjus, Skopjės radijo pastatas (abu 1938, abiejų architektas S. Tomovskis, 1899–1985).
Po 1945 prasidėjo miestų rekonstrukcija, iš gelžbetonio statyta pramoniniai pastatai, plito 2–3 aukštų gyvenamieji namai. Žymesni architektai: D. Ibleris, M. Čakelja (1909–76), K. Tomovskis (g. 1911), L. Kubešas (g. 1914), V. Antolićius, L. Pota (abu g. 1918), V. Kjosevskis (g. 1921), D. Petkovas, S. Brezoskis (abu g. 1922, Šv. Klemenso Ochridiečio cerkvė Skopjėje, apie 1970), A. Serafimovskis (g. 1923), D. Pečevskis (g. 1924), R. Šekjerinskis (g. 1925), R. Galičius (1926–85).
Šv. Klemenso Ochridiečio cerkvė Skopjėje (apie 1970, architektas S. Brezoskis)
Po 1963 žemės drebėjimo Skopjės atstatymo darbuose dalyvavo ir užsienio architektai (Skopjės centro planas, 1965, architektas K. Tange), pasižymėjo makedonų architektai V. Ladinska, A. Smilevskis, S. Gjuričius, V. Kjoseva. 7 dešimtmetyje kūrė architektų karta, kuri projektavo modernius pastatus remdamasi šiuolaikinės architektūros teorijomis; žymesni: J. Konstantinovas (g. 1926, Skopjės centriniai pašto rūmai, 1973), G. Konstantinovas (g. 1930), K. Zarovas (g. 1931), Ž. Popovskis (g. 1934, senelių namai Ochride, 1972, Skopjės prekybos centras, 1973), A. Nikoljskis (g. 1937).
Pasaulio paveldo vertybės
Ochrido ežero pakrantės architektūra (nuo 1979).
2857
Makedonijos kultūra; Makedonijos architektūra
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra