Šiáurės Makedònijos choreogrãfija. Makedonijos liaudies šokiui įtakos turėjo kaimyninių šalių (Albanijos, Bulgarijos, Graikijos, Serbijos ir Juodkalnijos), Makedonijos etninių mažumų (albanų, turkų, romų, serbų), stačiatikių bažnyčios ir islamo tradicija. Liaudies šokiai daugiausia grupiniai, šokama rateliais, susikibus rankomis arba apsikabinus per pečius ir sukantis prieš laikrodžio rodyklę. Moterų šokiai dažniausiai elegantiški ir plastiški, vyrų – veržlūs, energingi, dažnai sukamasi aplinkui, krintama ant kelių, juose daug pritūpimų, šuoliukų, pašokimų. Būdinga istorinė tematika, kovų, išsivadavimo motyvai. Iki 20 a. vidurio liaudies šokiuose buvo ryškių Makedonijos rytų, vakarų ir vidurio regiono liaudies šokių skirtumų (rytų regiono šokiams būdinga greiti žingsneliai su patrypčiojimais, vidurio – greitas tempas, energingi judesiai, gausu kovos ir ritualinių elementų), vėliau dėl migracijos iš kaimų į miestus šokiai supanašėjo. Populiarūs šokiai: Komitsko (sukilėlių), Nevestinskoto (nuotakos), Lesnoto (lengvasis), Teškoto (sudėtingasis), Kavadarka, Berančė, Pušteno. Veikia valstybinis dainų ir šokių ansamblis Tanec (nuo 1949). Nuo 1949 ansambliai Orce Nikolov (nuo 1945), Kočo Racin (nuo 1946), Goce Delčev (nuo 1947), Mirče Acev (nuo 1949).
20 a. pirmoje pusėje Skopjėje, Štipe ir Bitoloje veikusių teatro trupių pastatytose operose ir operetėse būta ir šokio scenų. Atlikėjai buvo vietiniai arba atvykę iš kitų miestų: Belgrado, Novi Sado, Leningrado, Kijevo, Sofijos. 1948 nacionaliniame teatre Skopjėje pirmasis profesionalus Makedonijos baleto artistas, baletmeisteris ir pedagogas G. Makedonskis (1925–98) subūrė pirmąją baleto trupę ir įkūrė baleto studiją (nuo 1950 baleto mokykla; dabar I. Nikolovskio‑Lujо muzikos ir baleto švietimo centras). 1948 G. Verdi operos Traviatos III veiksme atlikti šokiai (baletmeisteris G. Makedonskis; nepakeisti šokti ir 21 a. pradžioje) laikomi Makedonijos profesionalaus baleto pradžia. 1949 Ch. Gounod operoje Faustas buvo baleto scena Valpurgijos naktis. 1950 pastatytas pirmasis baletas – B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas (baletmeisteris G. Makedonskis). Baleto trupės repertuarą daugiausia sudarė klasikiniai baletai: L. Delibes’o Kopelija, P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė, Gulbių ežeras, A. Ch. Adamo Žizel, S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta. 1953 pastatytas pirmasis nacionalinis baletas – G. Smokvarskio Makedonijos pasaka, 1958 – T. Prokopievo Labinas ir Dojrana. 20 a. antroje pusėje statyta daugiausia baletų pagal rusų (A. Glazunovo Raimonda, S. Vasilenkos Mirandolina, I. Stravinskio Ugnies paukštė, Petruška, Šecherazada, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką) ir Makedonijos kompozitorių (L. Branajolicos Metropolio variacijos, Karo istorija, Dubrovniko legenda, T. Proševo Rėmai ir aidai, Dainų daina, D. Bužarovskio Traukiniai) muziką. Garsėjo baletmeisteriai G. Makedonskis, A. Dobrochotovas (1909–83), O. Milosavleva (1935–97), rusų baletmeisterė N. Kirsanova, serbų baletmeisteris D. Parličius, artistai G. Makedonskis, J. Paštis (g. 1924). N. Penušliska-Mitrovska (g. 1934), M. Janeva, E. Pakovska, E. Papkovska, T. Šulevskis. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios žymesni baletmeisteriai ir choreografai: A. Stojanovičius (1934–2016), M. Crvenavas (1945–2015), J. Slaneva (g. 1949), I. Šukarova (g. 1972), A. Josifovska, K. Miladinovskis, D. Boldinas, E. Huseinas; baleto artistai: G. Bozinovas (g. 1969), B. Pašarikovska-Kalenikova (g. 1970), K. Kiproska (g. 1971), O. Boev-Pangovska (g. 1972), A. Mijalkova (g. 1973), N. Nikolovska (g. 1976), M. Josifovska (g. 1979), M. Pop-Aleksova (g. 1986), B. Kovačevskis (g. 1988). Rengiami tarptautiniai operos ir baleto (Ochrido vasara, nuo 1961, Gegužės operos vakarai, nuo 1972), šiuolaikinio šokio (Dance Fest, nuo 2002; abu Skopjėje) festivaliai.
-Makedonijos kultūra; -Makedonijos choreografija
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra