Šiáurės Makedònijos knas. Kino pradžia Makedonijoje laikoma brolių Janakio (1878–1954) ir Miltono (1882–1964) Manakių veikla: 1905 jie pirmieji Balkanuose nufilmavo šeimyninio gyvenimo, liaudies ir religinių švenčių, ritualų scenas, 1911 – tris dokumentinius filmus (iš jų išliko Grevenos metropolito Emiliano laidotuvės / Zakopot na grevenskiot mitropolit Emilijanos). Balkanų ir I pasaulinis karas sustabdė kino plėtotę, tuo laikotarpiu šalyje filmavo Austrijos-Vengrijos, Vokietijos kino kūrėjai (daugiausia karo reportažus). 3 dešimtmetyje kinas atgijo. 1923 režisierius A. Jovkovas (1884–1924) sukūrė 2 dalių dokumentinį filmą Makedonija, vėliau dokumentinius filmus kūrė B. Drnkovas (1914–2012; Bitolos bombardavimas / Bombardirana Bitola, Sklandytuvų paradas / Edriličarski miting, abu 1939), B. Pop‑Stefanija (1905–?; Paminklas / Spomenik 1937), K. Minoskis (1907–86), S. Miladinovas (1895–1962) ir kiti. 4 dešimtmetyje didaktinių dokumentinių ir vaidybinių filmų Visuomenės sveikatos instituto Skopjėje užsakymu sukūrė režisierius S. Miškovičius (1907–77; Maliarija / Malarija, Žemės drebėjimas Pietuose / Zemjotres na jugot, abu 1931). 3 dešimtmetyje pradėta statyti modernius kino teatrus; pirmasis – Apollo (1925) Skopjėje. Po II pasaulinio karo Makedonijos kinematografija buvo Jugoslavijos kinematografijos dalis. 1947 įkurta pirmoji kino kūrimo bendrovė Vardar Film, joje 1952 sukurtas pirmasis Makedonijoje vaidybinis filmas Frosina (režisierius V. Nanovičius, 1922–83), 1958 – pirmasis spalvotas vaidybinis filmas Panelė Ston (Mis Ston, režisierius Z. Mitrovičius, 1921–2005). 1947 pradėtas leisti kino žurnalas Filmski prigled. Dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose vyravo socialinė ir istorinė (daugiausia karo) tematika, kūrė režisieriai L. Georgievskis (g. 1937; Po tuo pačiu dangumi / Pod isto nebo 1964), T. Popovas (1923–2007; Kruvinos makedoniškos vestuvės / Makedonska krvava svadba 1967). Sukurta komedijų (Tyli vasara / Mirno leto 1961, režisierius D. Osmanlis, 1927–60), melodramų, trilerių. 1968 nepriklausomi kino režisieriai įkūrė Kino kūrėjų asociaciją; tai paskatino konkurenciją su Vardar Film, pagerėjo filmų kokybė. 8 dešimtmetyje iškilo animacijos kūrėjų karta: P. Gligorovskis (1938–95; pirmasis Makedonijos animacinis filmas Embrio No.M 1971, Feniksas / Feniks 1976, Berlyno kino festivalio prizas), D. Markovićius (g. 1940; Stop, Siena / Granica, abu 1976), B. Pejchinovas (g. 1942; Pasipriešinimas / Otpor 1978), S. Popovas (g. 1950; Dae 1979).
1991 Makedonijai paskelbus nepriklausomybę filmų kūrimo ėmėsi ir privačios bendrovės: Pegasas (Pegaz, įkurta 1991), pirmasis jos filmas – Makedonijos saga (Makedonska saga 1993, režisierius B. Gapo, 1931–2008). 1994 sukurtas pirmas tarptautinį pripažinimą pelnęs vaidybinis filmas Prieš lietų (Pred dozhdot, režisierius M. Mančevskis, g. 1959, Venecijos kino festivalio prizas). 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje sukurta dokumentinių (režisieriai T. Popovas, B. Risteskis, 1949–2004, M. Mladenovska, g. 1974), vaidybinių (režisieriai S. Popovas, M. Mančevskis, A. Mitriceskis, g. 1961, S. Stanoikovskis, g. 1967, T. Strugar Mitevska, g. 1974), animacinių (režisieriai D. Markovićius, D. Michailovas, g. 1947, O. Stefanovskis, g. 1977), eksperimentinių kino (režisierius Ž. Vangeli, g. 1963) filmų. Kinematografininkai rengiami Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto Teatro fakultete (įkurtas 1969) Skopjėje. Kino populiarinimu ir edukacija, literatūros apie kiną leidyba rūpinasi Makedonijos sinemateka (įkurta 1976) Skopjėje.
452
-Makedonijos kultūra; Makedonijos kinas
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra
Šiaurės Makedonijos architektūra