Šiaurės Makedonijos muzika.
Liaudies muzika
koncertuoja folkloro ansamblis iš Skopjės (Zagrebas, 2016)
Liaudies muzika – daugiasluoksnis pietų slavų muzikos dialektas, artimas bulgarų, serbų, kroatų muzikai. Jam didelę įtaką padarė albanų, graikų, turkų, aromanų, čigonų (romų) muzika. Įvairių tautų muzikos ypatybių maišymasis būdingas Balkanų pusiasalio tautų muzikiniam folklorui. Slavų muzikos bruožai ryškiausi vokalinių žanrų kūriniuose – lyrinėse dainose, epinėse karinės istorinės tematikos baladėse, darbo, vestuvinių apeigų, vaikų, humoristinėse dainose. Išliko savitas kalendorinių švenčių (Kalėdų, Šv. Baltramiejaus dienos, Verbų šeštadienio, Velykų) ir apeigų folkloras. Melodika grindžiama oligotoninėmis (siauralaipsnėmis) ir septynialaipsnėmis diatoninėmis dermėmis, esama ir pentatonikos. Vyrauja dvibalsės melodijos (tribalsių pasitaiko retai). Liaudies melodiką, daugiausia šokių ir instrumentinės muzikos ritmiką, paveikė Osmanų imperijos muzikinė kultūra.
Ritmika labai įvairi, būdinga sudėtiniai ir kintamieji metrai (12/16 – 3-2-2-3-2; 22/16 – 2-2-3-2-2-3-2-2-2-2). Skiriama kaimo ir miesto (vadinamoji starogradska) muzika. Plačiai paplitęs instrumentinis muzikavimas, gyvuoja instrumentiniai ansambliai. Svarbiausi instrumentai: dūdmaišis gaida, mažoji švilpynė šupelka, išilginė fleita kavalas, obojus zurla, tristygis fidelis cemanė, arba kjemanė, gusla, liutnios utas arba tanbūras, kanūnas, paplitęs smuikas, klarnetas, akordeonas. Mušama brignelis dairė, didysis būgnas tarabuka, cilindrinis būgnas tapanas, tapanicė. Miestuose labai populiarūs instrumentiniai ansambliai čalgija, kuriuos sudaro būgnai dairė ir tarabuka, liutnia utas, kanūnas, klarnetas ir smuikas. Muzikos instrumentais pritariama dainoms, šokiams. Vyrauja rato šokiai (oro), pasitaiko ir linijinių. Dažnai šoka vyrai ir moterys atskirai, yra ir mišrių, porinių šokių.
kanūnas
Šokiams būdinga greitas tempas, smulkūs žingsniai. Šokiai ir instrumentinė muzika turi ryškių regioninių skirtumų. Skiriami saviti Rytų Makedonijos, Vardaro slėnio, Osogovo, Egėjo jūros baseino regiono šokiai. Makedonų liaudies muziką atlieka Orce Nikolov (įkurtas 1945), Kočo Racin (įkurtas 1946), Goce Delčev (įkurtas 1947), Tanec, Mirče Acev (abu įkurti 1949) ir kiti ansambliai.
3096
Profesionalioji muzika
Makedonams priėmus krikščionybę ėmė klostytis bažnytinė muzika, pagrįsta Bizantijos bažnytinės muzikos tradicijomis. Krikščionybę skleidžiantiems dvasininkams buvo būtinas muzikinis išsilavinimas. Išliko 11–14 a. graikiškais rašmenimis rašytų rankraščių su pažymėtais muzikos garsais, 13 a. kirilika rašytų psalmynų su natomis. Žymiausias 13–14 a. Bizantijos bažnytinės muzikos kūrėjas ir teoretikas Jonas Kukuzelis patobulino ir reformavo bizantiškąją notaciją. 14 a. pabaigoje turkų priespauda visiškai sustabdė makedonų profesionaliosios muzikos raidą. Makedonų muzikoje atsirado ir Rytų muzikos elementų, įtakos turėjo ir turkų liaudies instrumentiniai ansambliai calgii. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje muzikinis gyvenimas atgijo. Imta steigti kultūros draugijas, chorus, orkestrus.
1894 Velese įkurta pirmoji kultūros draugija, kuri rūpinosi makedonų muzika. 1895 Skopjėje susibūrė pučiamųjų orkestras, 1907 – chorų draugija Vardar. Nuo 1908 koncertus rengė kultūros draugija Vitolije; turėjo chorą ir orkestrą. Reikšminga pirmojo makedonų profesionalaus muziko A. Badevo (1860–1908) veikla. Jis muzikos mokėsi Rusijoje (N. Rimskio‑Korsakovo ir M. Balakirevo mokinys). A. Badevas rinko makedonų muzikinį folklorą, pirmasis tyrė melodijų ritmą ir metrą. 19 a. pabaigoje per J. Ch. Konstantinovo‑Džinoto mokyklos teatro vaidinimus buvo atliekamos patriotinės liaudies dainos. V. Černodrinskio dramos tekstai turėjo liaudies dainų intarpų. 20 a. 3 dešimtmetyje kilo chorų sąjūdis, daugelyje miestų atsirado chorų draugijų. Skopjės, Štipo ir Bitolos dramos teatrų trupių vaidinimuose dainuodavo chorai. Būrėsi vokaliniai ir instrumentiniai ansambliai, kameriniai ir simfoniniai orkestrai, steigtos muzikos mokyklos (1910 meno mecenatų įkurta Skopjėje). 1921 Skopjėje suburtas mišrus choras Mokranjac (pavadintas serbų kompozitoriaus S. Mokranjaco pavarde), 1934 įkurta to paties pavadinimo muzikos mokykla. Joje dėstė žymūs Makedonijos kompozitoriai T. Prokopievas (1909–79; sukūrė operas Kuzmanas Kapidanas, Išsiskyrimas, baletą Labinas ir Doirana) ir T. Skalovskis (1909–2004; sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, Makedonijos himno Šiandiena virš Makedonijos / Denes nad Makedonija muziką). Štipe dirbo rusų kilmės muzikas S. Michailovas. Jis 1925 pastatė pirmąją operą Makedonijoje – R. Leoncavallo Pajacai, t. p. G. Bizet Karmen, G. Verdi Traviata, Ch. Gounod Faustas ištraukų. 20 a. 3 dešimtmetyje Skopjėje gastroliavo Belgrado, Novi Sado, Leningrado, Kijevo, Sofijos operos teatrų solistai ir orkestrų muzikantai. Buvo atliekami R. Leoncavallo, G. Verdi, C. Saint‑Saënso, J. Massenet, J. Offenbacho, L. Delibes’o, kitų kompozitorių kūriniai. 1944 Skopjėje suburtas simfoninis orkestras. 1947 įkurta Makedonijos muzikų draugija; nariai – P. Bogdanovas‑Kočko (pirmininkas), T. Skalovskis, V. Kjortoševas, Ž. Firfovas ir kiti. Draugija siekė išsaugoti liaudies muziką, kurti etnomuzikologijos institucijas, kurios rinktų ir užrašytų liaudies muziką, tobulinti muzikos atlikėjų meną, steigti muzikos mokyklas jaunimui. 1947 surengtas pirmasis Skopjės radijo simfoninio orkestro koncertas (dirigavo T. Skalovskis), Makedonijos nacionaliniame teatre Skopjėje įkurta Operos trupė pastatė pirmąją operą makedonų kalba – P. Mascagni Kaimietiška garbė. Dirigavo T. Skalovskis, dainavo solistai E. Savčenko, D. Firfova, M. Guševska, P. Bogdanovas‑Kočko, S. Rustjakovas, V. Kjortoševas, G. Atanasova. 1954 pastatyta pirmoji makedonų kompozitoriaus opera – K. Makedonskio (1925–84) Gocė; jis dar sukūrė operas Caras Samuelis ir Ilinden.
20 a. žymesni kompozitoriai
Žymesni 20 a. kompozitoriai: B. Ivanovskis, V. Nikolovskis, T. Proševas (operos Voratinklis, Mažasis princas), T. Zografskis (1934–2000), S. Golabovskis, A. Lekovskis, M. Nikolovskis, R. Avramovskis (operos Lidija iš Makedonijos, Negaluojantis Doičinas), S. Toševskis, S. Stoikovas (g. 1941), L. Brangjolica, T. Mančevas, D. Bužarovskis (g. 1952), G. Kolarovskis. Žymesni operos solistai: P. Bogdanovas‑Kočko, V. Kjortoševas, F. Ikonomova, S. Rusjakovas, V. Bidzova‑Gajdova, T. Grnčarovskis, A. Lipša‑Tofovič, P. Apostolova, B. Petrovas‑Karagjulė, S. Lipša, M. Skalovska, D. Marinovskis. Jaunesnės kartos solistai: N. Gagovas, M. Eftimova, B. Nikolovskis, M. Tasičius, A. Nizamova, L. Zendelska, S. Gugulovskis, A. Durlovski, pianistas S. Trpčeskis.
Muzikinės institucijos
Skopjėje veikia Makedonijos kompozitorių sąjunga (įkurta 1950), Aukštoji muzikos mokykla (įkurta 1966), Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto Muzikos menų fakultetas. Rengiami muzikos festivaliai, tarp jų – Tarptautinis Ochrido vasaros festivalis (nuo 1961), Balkanų folkloro festivalis, Ochrido trubadūrai (visi Ochride), Gegužės operos vakarai (nuo 1972; 2005 dainavo D. Stumbras), Cvetnici, Skopjės džiazo festivalis, vaikų muzikos festivalis Auksinė lakštingala / Zlatno slavejče (visi Skopjėje), Liaudies dainų ir šokių dienos (Ilinden), Serenada Širok gatvėje / Sernada na Širok sokak, vaikų muzikos festivalis Si‑Do (visi Bitoloje), vaikų muzikos festivalis Granatas / Kalinka (Gevgelijoje).
Operos ir baleto teatro rūmai Skopjėje (1972–81, architektūrinė bendrovė Studio 77)
1991–92 ir 2005–06 Makedonijos nacionalinis operos ir baleto teatre Skopjėje Klaipėdos universiteto profesorius A. Zaboras dirbo vyriausiuoju chormeisteriu, koncertavo su operos ir baleto teatro choru, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. 2005–06 jis dėstė Šv. Kirilo ir Metodijaus universitete, vadovavo studentų chorui. Makedonijos kompozitorių sąjungos garbės nariai – V. Landsbergis ir A. Zaboras (abu nuo 1995).
2857
Šiaurės Makedonijos kultūra
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra
Šiaurės Makedonijos architektūra