Šiáurės Makedònijos teãtras. Nuo antikos laikų žinomos Dionisijos, per kurias rengti ir teatro vaidinimai. Išliko amfiteatrų liekanų Skupyje netoli Skopjės, Heraklėjoje (Bitolos savivaldybė), Stobyje (Veleso savivaldybė), Bargaloje (Štipo savivaldybė), Ochride, Vinicoje (Vinicos savivaldybė). Slavų genčių rengtose apeigose (babari, vasiličari, koledari, lazarki) dainos derintos su dramos elementais, muzika. Mugėse vykdavo trumpi vaidinimai (lėlių teatro, įvairūs žaidimai), kuriuos draudė bažnyčia. Bizantijos laikotarpiu paplito teatrinių elementų turinčios pramogos: žongliravimas, žirgų lenktynės, laukinių gyvūnų medžioklė. Osmanų valdymo laikotarpiu rengti karagezo (turkų šešėlių teatras) ir medahų (liaudies pasakotojų) pasirodymai, 19 a. viduryje Makedonijos teatro raidą lėmė suklestėjusi Konstantinopolio teatro kultūra (daugiausia Tesalonikuose, vėliau Skopjėje). 19 a. tautinis atgimimas paskatino makedonų kalbos paplitimą teatro vaidinimuose. Nacionalinės dramaturgijos pradininku laikomas pedagogas ir dramaturgas J. Ch. Konstantinovas-Džinotas (1821–82). 1874 Veleso mėgėjų teatras suvaidino pirmąjį spektaklį K. Pišurkos Nevykėlis pirklys, arba Mirtina auka. Vėliau Velese pastatytame to paties rašytojo spektaklyje Labai kenčianti Ženevjeva pirmą kartą vaidino moteris (iki tol moterų vaidmenis atlikdavo vyrai).
Profesionalaus Makedonijos teatro pradininku laikomas dramaturgas V. Černodrinskis (1875–1951, Kruvinos makedoniškos vestuvės 1900, pjesė tebevaidinama, Vergas ir ponas 1902, Blogis už blogį 1903). Jo vadovaujama aktorių trupė, propaguodama tautos ir tėvynės laisvės idealus, turėjo įtaką ir makedonų nacionaliniam judėjimui. 1906 Skopjėje pastatytas pirmasis specialus teatro pastatas, 1908 – teatras Bitoloje. 20 a. pradžioje daugiausia vaidino iš kitų šalių atvykusios teatro trupės. 1913 Skopjėje serbų rašytojas B. Nušićius įkūrė pirmąjį Makedonijoje nuolatinį teatrą – Serbų nacionalinį teatrą, kuriame vaidinta serbų kalba, 1928 šiame teatre suvaidintas pirmasis profesionalus spektaklis makedonų kalba – V. Iljoskio Lenčė iš Kumanovo. Statyta makedonų dramaturgų M. Cepenkovo (1829–1920), N. Kirovo‑Maiskio (1880–1962), A. Panovo (1906–1968), R. Krlės (1900–75) pjesės. 20 a. pirmoje pusėje Bitoloje kurį laiką veikė T. Jovanovičiaus teatras (nuo 1918 Bitolos miesto teatras, nuo 1924 Miesto teatras, 1926 Bitolos ir Skopjės teatrai sujungti, nuo 1927 veikė tik teatras Skopjėje), teatras Gerasis laukas (veikė 1932–37), Skopjėje – klajojantysis Mažasis Skopjės teatras (1933 įkūrė D. Traikovskis, 1888–1974, veikė iki 1939), trupė Mėlynas paukštis (1931 įkūrė P. Prličko, 1907–95, veikė iki 1939). Iki 1941 teatruose daugiausia vaidinta serbų kalba.
Per II pasaulinį karą dauguma teatrų uždaryta, vaidinimai vyko partizanų stovyklose, kalėjimuose. 1944 įsteigtas Nacionalinis teatras Skopjėje. Žymesni aktoriai: P. Prličko, T. Nikolovskis (g. 1902), M. Boškova, K. Kjortoševas. Buvo statomos makedonų (V. Iljoskio, R. Krlės, K. Čašulės, 1921–2009, B. Gjuzelio, g. 1939, G. Stefanovskio, g. 1952, J. Plevnešo, g. 1953, Z. Mirčevskos, g. 1967), buv. Jugoslavijos (М. Krležos, B. Nušićiaus, I. Cankaro, 1876–1918) dramaturgų, t. p. užsienio rašytojų (W. Shakespeare’o, Molière’o, N. Gogolio, A. Ostrovskio, M. Gorkio, F. Schillerio, G. B. Shaw) pjesės. 1946 suvaidintas pirmasis šiuolaikinis lėlių spektaklis Gandras Siljanas (pagal M. Cepenkovą, 1829–1920). 1947 Skopjėje įsteigta Teatro mokykla, kuri turėjo tik Vaidybos fakultetą. Nuo 1969 Šv. Kirilo ir Metodijaus universitete Skopjėje veikia Teatro fakultetas. Žymiausi režisieriai: D. Kjostarovas (1912–97), I. Milčinas (1918–2002), T. Kondova (1926–2003), D. Osmanlis (1928–2006), A. Aleksovas (1932–2005), L. Georgievskis (g. 1937), K. Angelovskis (g. 1943), D. Stankoskis (1946–2007), S. Unkovskis (g. 1948), N. Panovskis (g. 1950). Žymesni aktoriai: I. Džuvalekovskis (1915–2004), K. Kjortoševas (1922–2003), L. Seifula (1926–2005), D. Puckova (1926–2007), V. Dinevskis, M. Isaja (abu 1927–2006), M. Marku (1927–84), D. Gešoskis (1928–89), N. Gešoska (1930–2003), R. Šiškovas (1940–86), D. Meškovskis (g. 1945), G. Kolozovas (1948–2003), F. Šakiris (1948–2003), S. Gjakovskis (1949–2006), N. Stojanovskis (1952–98), V. Talevskis (g. 1959), A. Žuta (1962–2003), S. Kunovska (g. 1966).
21 a. pradžioje Makedonijoje veikė 13 profesionalių teatrų: Makedonijos nacionalinis teatras, Dramos teatras, Tautų teatras (jį sudaro albanų ir turkų trupės; visi Skopjėje), Bitolos nacionalinis teatras, teatrai Prilepe, Strumicoje, Štipe, Kumanove, Velese (visi nuo 5 dešimtmečio), Vaikų ir jaunimo teatras Skopjėje (nuo 1990) ir kiti. 20 a. 9 dešimtmetyje Skopjėje įkurtas pirmasis privatus teatras Maža stotis (vadovas S. Unkovskis). Kasmet rengiami tarptautiniai teatro festivaliai; svarbesni: Ochrido vasara Ochride (nuo 1961), V. Černodrinskio teatro Prilepe (nuo 1965), Jaunojo atviro teatro Skopjėje (MOT, nuo 1976), R. Šiškovo kamerinio teatro Strumicoje, antikinės dramos Stobyje (abu nuo 1992), monodramos Bitoloje (nuo 1999), Europos teatro aktoriaus Oteševe (nuo 2003) ir kiti.
2857
-Makedonijos kultūra; Makedonijos teatras
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra
Šiaurės Makedonijos architektūra