Šiaurės Reinas‑Vestfalija

Šiáurės Renas‑Vestfãlija (Nordrhein‑Westfalen), federacinė žemė Vokietijos vakaruose. Ribojasi su Nyderlandais ir Belgija.

Plotas 34 082,8 km². 17,92 mln. gyventojų (2021). Centras – Düsseldorfas (619 500 gyventojų, 2021).

Didžiausias miestas – Kölnas (1,07 mln. gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Dortmundas (586,9), Essenas (579,4), Duisburgas (495,2), Bochumas (363,4), Wuppertalis (354,6), Bielefeldas (334,0), Bona (331,9), Münsteris (317,7).

Šiaurės Reino‑Vestfalijos kraštovaizdis; priekyje, dešiniajame Reino krante – Königswinterio miestas, tolumoje – Bona

Diduma Šiaurės Reino‑Vestfalijos paviršiaus – žemumos (Vestfalijos, Kölno). Pietuose ir pietryčiuose – Reino Skalūninių kalnų šakos (Šiaurės Reino-Vestfalijos didžiausias aukštis – 841 m), šiaurės rytuose ir rytuose – Teutoburgo Miško ir Eggės kalnagūbriai, pietryčiuose (prie Belgijos sienos) – Ardėnų rytinės šakos.

Klimatui įtakos turi jūrinių oro masių pernašos. Svarbiausios upės – Reinas ir jo intakai: Erftas (kairysis), Siegas, Ruhras, Lippe (dešinieji). Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, jauražemiai, šlynžemiai. Apie 25 % Šiaurės Reino-Vestfalijos teritorijos užima miškai. Šiaurės Reinas-Vestfalija – pagal gyventojų skaičių didžiausia, tankiausiai gyvenama (526 žm./km²), labiausiai urbanizuota (miesto gyventojų apie 90 %), pramoninė Vokietijos žemė.

kraštovaizdis Kampo‑Lintforto miesto teritorijoje, Šiaurės Reino‑Vestfalijos vakaruose

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidurinėje dalyje yra Ruhro pramoninis regionas. Reino rusvųjų anglių baseine kasamos rusvosios anglys. Šiaurės Reino‑Vestfalijos pietuose ir rytuose yra geležies (prie Siegeno), cinko ir švino rūdų, šiaurinėje dalyje – akmens druskos telkinių. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – naftos perdirbimas (Kölne, Gelsenkirchene, Dinslakene, Wesselinge), naftos chemijos, kokso chemijos, juodosios ir spalvotosios metalurgijos (Duisburge, Dortmunde, Essene), metalo apdirbimo, mašinų ir tiksliųjų prietaisų gamybos, elektrotechnikos, elektronikos pramonė. Labai išplėtota automobilių (Ford – Kölne, Opel – Bochume), geležinkelio riedmenų (Düsseldorfe) gamyba, upių laivų (Duisburge, Dortmunde) statyba, chemijos (ir farmacijos, fotochemijos) pramonė. Kitos pramonės šakos – statybinių medžiagų, stiklo, medienos apdirbimo, tekstilės, siuvimo, maisto (Dortmunde – didelės alaus daryklos) pramonė.

Ariama žemė užima per 30 % Šiaurės Reino-Vestfalijos teritorijos. Auginama daugiausia miežiai, kviečiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama kiaulės, galvijai, naminiai paukščiai. Tankiausias Vokietijoje kelių tinklas: daugiau kaip 2000 km automobilių magistralių, daugiau kaip 6000 km geležinkelių. Daugiausia kelių susikerta Kölne, Dortmunde, Duisburge, Düsseldorfe. Laivuojamas Reinas, daug laivybinių kanalų (Reino–Hernės, Dortmundo–Emso ir kiti). Svarbiausi vidaus vandenų uostai: Duisburgas, Kölnas, Neussas, Dortmundas. Kölno‑Bonos ir Düsseldorfo tarptautiniai oro uostai. Į Ruhro pramoninį regioną iš Wilhelmshaveno uosto (prie Šiaurės jūros) ir Rotterdamo (Nyderlandai) nutiesti naftotiekiai. Turizmas. Poilsio centrai, balneologijos kurortai, tarp jų – Bad Godesbergas (Bonos dalis).

Šiaurės Reino‑Vestfalijos kraštovaizdis netoli Mönchengladbacho

Istorija

Antikos laikais čia gyveno germanų gentys, jos sėkmingai kariavo su keltais, romėnais ir kitomis germanų gentimis (čia nusistovėjusi frankus ir saksus skirianti riba kalbiniu ir kitais požiūriais išliko ir 21 a. pradžioje). Frankus valdę Merovingai ir Karolingai naudojosi Šiaurės Reinu kaip baze 6–9 a. skverbtis į Vokietiją. Žlugus Frankų imperijai čia susikūrė daug savarankiškų kunigaikštysčių ir vyskupijų, daugelį jų ilgainiui prisijungė sustiprėjusios gretimos valstybės.

Didesnės politinės permainos vyko per Napoleono karus: 1806 įkurta Reino konfederacija, 1807 – Vestfalijos karalystė. Stiprėjanti Prūsija 1815–17 prisijungė Vestfaliją, vietoj Jülicho-Klevės-Bergo ir Žemutinio Reino provincijų 1822 įkūrė Reino provinciją. 19 a. šiuose regionuose sparčiai plėtojosi pramonė, dėl jų karinės reikšmės po I pasaulinio karo regionas sąjungininkų paskelbtas Reino demilitarizuotąja zona, nuo 1936 03 ją visiškai kontroliavo nacių valdoma Vokietija.

Po II pasaulinio karo Didžiosios Britanijos okupacinėje zonoje Vestfaliją sujungus su Reino provincijos šiaurine dalimi 1946 įkurta Šiaurės Reinas‑Vestfalija (1947 prie jos prijungta Lippės žemė).