Šiáurės ryt Lietuvõs srits, Karãliaus Mndaugo srits (kriptonimas Kalnų sritis), Ryt Lietuvõs srits, didžiausias Aukštaitijoje Lietuvos antisovietinių partizanų karinis teritorinis vienetas (sritis).
Įkurta 1946 06 10 Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio suvažiavime sujungus Didžiosios Kovos apygardą, Vyčio apygardą, Vytauto apygardą, 1947 05 01 – ir Algimanto apygardą. Pirmasis vadas nuo 1947 01 02 – Vytauto apygardos vadas majoras J. Kimštas (slapyvardis Žalgiris), kuris 1947 vasarą vadovavimą apygardai perdavė V. Kauliniui (slapyvardis Miškinis). 1947 09 20 J. Kimšto įsakymu buvo nutraukti visi ryšiai su išaiškintu saugumo svarbiausiu agentu J. Markuliu (slapyvardis Erelis), panaikinti ryšių punktai, įspėti ryšininkai. 1948 05 01 srities apygardų vadų (dalyvavo ir srities vadas J. Kimštas) pasitarime (Vytauto apygardai atstovavo V. Kaulinis, Algimanto – A. Slučka, slapyvardžiu Šarūnas, Didžiosios Kovos apygardos B rinktinei – A. Morkūnas, slapyvardžiu Plienas) atsiribota nuo J. Markulio kenkėjiškos veiklos, sudaryta jam nepavaldi srities vadovybė. Vytauto apygardos laikraštis Aukštaičių kova (1945 10–1950; redaktoriai B. Kazickas ir B. Krivickas) tapo Šiaurės rytų Lietuvos srities oficiozu. 1950–1952 09 leistas laikraštis Laisvės kova (redaktorius B. Krivickas). 1948 08 04 srities apygardų vadų, vadovaujamų J. Kimšto, sąskrydyje (Vytauto apygardai atstovavo V. Kaulinis, Algimanto – A. Slučka, Didžiosios Kovos – B rinktinės štabo viršininkas J. Šibaila, slapyvardžiais Diedukas, Merainis) buvo išrinkta nauja srities vadovybė (vadas A. Slučka), nes srities atstovai J. Kimštas ir J. Šibaila buvo deleguoti į kuriamą visos Lietuvos partizanų vyriausiąją vadovybę. Dar kartą pasmerktos saugumo agento J. Markulio provokacijos ir ardomoji veikla. Nustatyta srities teritorija ir kariniai vienetai. Politiniais reikalais sričiai atstovavo Vytauto apygarda, kariniais – Algimanto.
Šiaurės rytų Lietuvos srities partizanų vadai: 2 eilėje ketvirtas iš kairės stovi Jūros (Nemuno) srities atstovas Šiaurės rytų Lietuvos srityje H. Danilevičius, šeštas – srities vadas A. Slučka, septintas – Algimanto apygardos vadas A. Starkus, aštunta – srities štabo narė J. Railaitė‑Slučkienė
Šiaurės rytų Lietuvos sritis aktyviausiai veikė 1949. Per Prisikėlimo apygardos vadus ir J. Kimštą buvo palaikomas ryšys su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybe; srities štabas gaudavo visus sąjūdžio Tarybos prezidiumo nutarimus, instrukcijas. Srities štabas duodavo nurodymus apygardoms telkti legaliai gyvenančius Organizacinio sektoriaus kovotojus, į nelegalią veiklą įtraukti ir inteligentus, miestų gyventojus, keisti kovos strategiją: partizanai gavo teisę atsisakyti aktyvių kovos veiksmų, tausoti jėgas ginkluotam sukilimui, jei vėl kiltų karas tarp Rytų ir Vakarų valstybių. 1949 05 srities vadų pasitarime prie Algimanto apygardos prijungti Antalieptės, Dusetų ir Užpalių būriai. 1949 09 Šimonių girioje įvyko paskutinis srities vadų sąskrydis. Srities vadas A. Slučka, Algimanto apygardos – A. Starkus (slapyvardis Montė), Šarūno rinktinės – S. Gimbutis (slapyvardis Tarzanas) ir kiti svarstė, kaip rengiamasi sukilimui ir vyrų mobilizacijos galimybes. Išdavus srities štabo bunkerį (Butkiškio kaimo Jovaišų sodyboje, Andrioniškio vlsč.), 1949 10 28 žuvo A. Slučka su žmona, štabo nare J. Railaite‑Slučkiene (slapyvardis Neringa) ir eilinis J. Jovaiša (slapyvardis Lokys).
Šiaurės rytų Lietuvos srities vadovybė. Iš kairės: Vincas Kaulinis‑Miškinis (Vytauto apygardos vadas), Jonas Kimštas‑Žalgiris (srities vadas) ir Antanas Slučka‑Šarūnas (Algimanto apygardos vadas)
Į nelaisvę buvo paimtas štabo adjutantas; neiškentęs kankinimų, nurodė dar 3 štabo bunkerius. Juose 1949 11 01–03 Šimonių girioje žuvo Pietų Lietuvos srities atstovas sričiai H. Danilevičius (slapyvardis Vidmantas) ir Algimanto apygardos vadovybė (A. Starkus bei kiti). 1950 07 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vyriausios vadovybės narys J. Kimštas su kitais atkūrė srities štabą ir ėmė vadovauti sričiai; pavaduotojais tapo Vytauto ir Vyčio apygardų vadai B. Kalytis (slapyvardžiai Jūreivis, Siaubas, Liutauras) ir B. Karbočius (slapyvardžiai Bitė, Algimantas bei kiti; vadas nuo 1951), Visuomeninės dalies viršininku – B. Krivickas (slapyvardžiai Būtvydis, Vilnius ir kiti), štabo viršininku – V. Pakštas (slapyvardis Vaidotas). J. Kimštui vėl išvykus į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadavietę, srities pareigas 1950–1951 12 20 laikinai ėjo B. Kalytis. 1950 11 srities vado įsakymu buvo išformuotos Algimanto ir Didžiosios Kovos apygardos.
1951 12 20 išdavus ir saugumiečiams suėmus B. Kalytį bei jį užverbavus agentu smogiku, prasidėjo srities partizanų suėmimai ir naikinimas: iki 1953 05 žuvo apie 35 kovotojai, tarp jų 1952 03 27 – srities vado pavaduotojas, Tigro rinktinės vadas V. Žaliaduonis (slapyvardžiai Rokas, Djakonas) ir jo adjutantas M. Cicėnas. 1952 dar veikė apie 200 srities kovotojų. 1952 05 srities vado pareigas vėl užėmė J. Kimštas. 08 14 Šimonių girioje J. Kimšto ir Vytauto apygardos vadu apsimetusio B. Kalyčio (jį lydėjo grupė saugumo agentų smogikų) susitikime ketinta atkurti srities štabą. 08 16 J. Kimštas ir kiti buvo suimti. Po ilgų žiaurių kankinimų jis išdavė srities štabo bunkerius Raguvos miške; buvo suimta, žuvo 20 partizanų (tarp jų ir B. Krivickas). Sritis faktiškai nustojo gyvuoti. 1952 09–1953 05 veikė saugumo įkurtas fiktyvus srities štabas; J. Kimštas paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku, B. Kalyčiui atiteko srities štabo viršininko pareigos. Per B. Kalytį ir J. Kimštą saugumas bandė užmegzti ryšius su Sąjūdžio vyriausiąja vadovybe ir apygardų vadais. Buvo suimtas paskutinis srities tikrojo štabo narys, Organizacinio skyriaus viršininkas V. Sabaliauskas (slapyvardžiai Kirvis, Tautietis).
1953 05 dar slapstėsi Šiaurės rytų Lietuvos srities apie 50 partizanų, 1953 pabaigoje liko 17. Žuvo paskutiniai srities kovotojai: 1953 rudenį Vyčio apygardos Gedimino tėvūnijos J. Petraitis, suimtas ir sušaudytas M. Kriščiūnas (slapyvardis Valstietis), 1953 11 03 Panevėžio rajone Žaliosios rinktinės vadas J. Šomka (slapyvardis Čerčilis), 1954 09 25 Biržų girioje Pilėnų tėvūnijos vadas S. Giedrikas (slapyvardis Girietis), 1956 07 15 Rokiškio rajone eiliniai M. Suveizdis (slapyvardis Budrys) ir E. Žilinskas (slapyvardis Vanagas). 1965 03 apsuptas KGB ir milicijos pajėgų nusišovė Vytauto apygardos kovotojas A. Kraujelis (slapyvardis Siaubūnas). 1986 mirė nuo 1952 rudens netoli Švenčionių slapstęsis paskutinis Tigro rinktinės, srities ir visos Lietuvos partizanas S. Guiga (slapyvardis Tarzanas).
L: Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis: atlasas 2 dalys Vilnius 2014–2022.
Kalnų sritis
2737
1248