šiaurės sotų kalba
šiáurės sòtų kalbà, Benuės ir Kongo kalbų šeimos (Nigerio ir Kongo kalbų makrošeima) bantoidų šakos bantų kalbų grupės kalba. Vartojama Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytinėje dalyje. Viena iš 11 Pietų Afrikos Respublikos oficialiųjų kalbų. Kalbančiųjų apie 5,5 milijonų. Skiriamos 5 pagrindinių tarmių grupės: vidurio–pietų, vidurio, šiaurės vakarų, šiaurės rytų, rytų. Artima tsvanų kalbai, pietų sotų kalbai, kgalagadžių ir lozių kalboms. Šiaurės sotų kalba toninė – yra aukštasis ir žemasis tonai, skiriantys leksines ir gramatines reikšmes. Būdingos savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kt.), kurių formalus rodiklis yra priešdėlis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Šiaurės sotų kalba turi ryškių agliutinacinėms kalboms būdingų bruožų. 20 a. pradžioje vokiečių misionierių (vienas jų – lietuvininkas P. E. Švelnius) pastangomis sukurtas raštas lot. abėcėlės pagrindu ir 1904 išversta Biblija. Išleista žodynų, gramatikų, kuriama grožinė literatūra, leidžiama spauda, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, mokomasi mokyklose.
85