Uluru‑Kata Tjutos nacionalinis parkas
Šiáurės teritòrija (Northern Territory), Australijos administracinis vienetas; yra Australijos vidurinės dalies šiaurėje, prie Timoro ir Arafuros jūrų. Plotas 1 346 200 km2. 246 100 gyventojų (2017); apie 28 % – australai aborigenai (daugiausia Australijoje; gyvena rezervacijose). Centras – Darwinas (84 300 gyventojų, 2017). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2017): Palmerstonas (36,5), Alice Springsas (26,7). Šiaurės teritorija – rečiausiai gyvenama Australijos teritorija; gyventojų vidutinis tankis 0,18 žm./km2 (2017). Kranto linijos ilgis 6200 km (su Melville’io, Bathursto, Groote Eylandto ir kitomis salomis). Krantai žemi, vingiuoti, daug kyšulių. Paviršius daugiausia plynaukštės (aukštis 200–300 metrų). Pakrantėse driekiasi siaura pelkėtų žemumų juosta. Šiaurės teritorijos šiaurinę dalį apima Arnhemo Žemė. Pietuose plyti MacDonnellio kalnai (didžiausias aukštis 1524 m, Liebigo kalnas), pietryčiuose – dalis Simpsono dykumos, pietvakariuose – Ayerso uola. Šiaurėje klimatas subekvatorinis musoninis; aukščiausia temperatūra 30–33 °C, žemiausia 19–25 °C, per metus iškrinta 1000–1500 mm kritulių. Pietuose – tropinis žemyninis; aukščiausia temperatūra nuo 20–25 °C iki 35–37 °C, žemiausia nuo 5–10 °C iki 22–23 °C, 125–300 mm kritulių. Daugiausia kritulių iškrinta lapkričio–balandžio mėnesiais. Didžiausia upė – Viktorija. Iš dirvožemių vyrauja sausų savanų ir pusdykumių smėlžemiai, kalnuose – kalkžemiai, pakrantės žemumose – šlynžemiai, dar yra tropinių verstžemių, geležaliuminžemių. Vyrauja pusdykumių augalija, pietvakarinėje ir pietrytinėje dalyse pereinanti į dykumas su labai skurdžia augalija. Šiaurinėje dalyje – savanos ir eukaliptų miškai, pelkėtose pakrantėse – mangrovės. Veisiasi sterbliniai gyvūnai, aligatoriai, gyvatės, gausu paukščių. Saugomos teritorijos užima 3,4 % ploto. 19 nacionalinių parkų, iš jų – Kakadu nacionalinis parkas ir Uluru‑Kata Tjutos nacionalinis parkas įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (1981 ir 1987).
Ūkio svarbiausios šakos – kasyba, žemdirbystė. Kasama cinko ir švino, urano, mangano, geležies, vario rūdos, boksitai, auksas, gaunama nafta ir gamtinės dujos (Meerenie–Alice Springso naftotiekis, Palm Valley–Alice Springso, Amadeuso–Darwino dujotiekiai). Dideliuose ūkiuose veisiama galvijai, avys, arkliai. Auginama ryžiai, arachiai, vilnamedžiai, tabakai, daržovės, mangai, vynmedžiai, bananai (daugiausia Darwino, Katherine’o, Alice Springso apylinkėse). Žvejyba. Išplėtota metalo apdirbimo, maisto pramonė. Turizmas; labiausiai turistų lankoma nacionaliniai parkai, Ayerso uola. Susisiekimui daugiausia naudojamas oro transportas; Darwino tarptautinis oro uostas. Jūrų svarbiausias uostas – Darwinas; išvežama daugiausia metalų rūdos ir koncentratai, mėsa, žemės riešutai. Per Šiaurės teritoriją eina Darwino–Adelaidės plentas ir geležinkelis.
Istorija
Ikiistoriniais laikais čia gyveno apie 40 000–150 000 aborigenų, etniškai ir kultūriškai jie buvo įvairesni nei kiti žemyno autochtonai. 1605 lankėsi pirmieji europiečiai (olandai), bet 17–18 a. dažniau atplaukdavo Malajų salyno gyventojai pakrantėse rinkti holoturijų. 19 a. pradžioje detaliau dabartinės Šiaurės teritorijos pakrantes ištyrė Didžiosios Britanijos jūrininkai. Didžioji Britanija 1824–29 įkūrė pirmąsias karines gyvenvietes. 1863 ši teritorija perduota Pietų Australijos vyriausybei, jos remiamos kūrėsi europiečių gyvenvietės. 1872 nutiesta pirmoji telegrafo linija, jungianti Palmerstoną su Port Augusta (Pietų Australija). 19 a. pabaigoje prie Darwino plėtota aukso gavyba, bet Šiaurės teritorija ilgai buvo retai gyvenama galvijų ir avių augintojų šalis. Nuo 1911 ją administravusi Australijos vyriausybė vykdė aborigenų asimiliacijos politiką. Nuo 1947 Šiaurės teritorija turi iš dalies, nuo 1978 tik vietos gyventojų renkamą parlamentą ir Australijos valstijos teises; 1971 Australijos federacinė vyriausybė pripažino aborigenų teisę į savo kalbą ir kultūrą. 20 a. 8 dešimtmetyje Šiaurės teritorija tapo boksitų, mangano, urano kasybos ir turizmo centru.