Šiáurės Urãlas (Сeверный Урaл, Severnyj Ural), Uralo kalnų šiaurinė dalis tarp Priešpoliarinio Uralo ir Vidurinio Uralo (tarp 59° ir 64° šiaurės platumos). Ilgis iš šiaurės į pietus apie 550 km, plotis 150–200 kilometrų. Didžiausias aukštis – 1617 m (Telposizo kalnas). Šiaurėje Šiaurės Uralą riboja Ščiugoro, pietuose – Usos slėniai. Šiaurės Uralas susiformavo hercininės kalnodaros metu. Ašinė Šiaurės Uralo dalis susidariusi iš kristalinių skalūnų, kvarcitų, kvarcinių smiltainių su intruzijomis; vakariniuose šlaituose – nuosėdinės, rytiniuose šlaituose – nuosėdinės ir vulkanogeninės uolienos. Viršūnės plokščios. Prasideda Pečiora ir jos dešinieji intakai (Ilyčius, Ščiugoras), Kolva, Višera, Tavda (Irtyšiaus intakas). Šlaitai apaugę spygliuočių miškais, daugiau kaip 800 m aukštyje – kalnų tundra. Yra Šiaurės Uralo boksito telkiniai. Pečioros–Ilyčiaus rezervatas (įkurtas 1930; įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1995), Višeros (įkurtas 1991) gamtos rezervatas.
Šiaurės Uralas
Šiaurės Uralo smaragdo kasyklas 1853 tyrinėjo C. Grewingkas.