Šiáurės Urãlo boksto telkinia (Северо-Уральскиe бокситовыe месторождения, Severo-Uralʼskije boksitovyje mestoroždenija, aliuminio rūdos Rusijoje, Sverdlovsko srityje, Severouralsko rajone, Šiaurės Uralo rytiniame šlaite. Priklauso didžiausiai Rusijoje boksitinei provincijai (ilgis apie 250 km). Pagrindiniai rūdiniai mineralai diasporas, biomitas, gibsitas; dar yra geležies rūdų.
Rūdiniai kūnai slūgso disjunktyvinių dislokacijų paveiktose devono sistemos klintyse iki 2500 m gylio. Didžiausi telkiniai: Novokaljinskoje, Čeriomuchovskoje. Gavybos sąlygos labai sudėtingos; kasama šachtose (93 %) ir karjeruose. Rūda – viena kokybiškiausių pasaulyje (aliuminio oksido 50–60 %, geležies oksido 20–25 %). Išgaunama apie 3,5 mln. t boksitų per metus. Rūda perdirbama Uralo aliuminio fabrikuose.
Pirmasis telkinys (Krasnaja Šapočka; išeksploatuotas) atrastas 1931; pradėtas eksploatuoti 1933.