Šiaurės Vokietijos sąjunga

Šiáurės Vokietjos sjunga (Norddeutscher Bund), 1867–71 Vokietijos 22 valstybių, esančių į šiaurę nuo Reino, sąjunga. Faktiškai – konfederacinė valstybė su sostine Berlynu. Įkurta Prūsijos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro O. E. L. von Bismarcko iniciatyva. Prūsijos pergale pasibaigus 1866 Austrijos–Prūsijos karui Šiaurės Vokietijos sąjunga pakeitė Austrijos vadovaujamą Vokietijos sąjungą (įkurta 1815 Vienos kongrese, vienijo 38 Vokietijos valstybes). Šiaurės Vokietijos sąjungos narių vyriausybės buvo savarankiškos, bet jų karinių pajėgų vadas buvo Prūsijos karalius. Jis formaliai vadovavo ir bendrai visuotiniu balsavimu renkamai įstatymų leidžiamajai institucijai – reichstagui (faktiškai šias pareigas ėjo kancleris O. E. L. von Bismarckas, atskaitingas tik karaliui), dar veikė valstybėms narėms atstovaujantis bundesratas, kuriame veto teisę turėjo jų valdovai. Šiaurės Vokietijos sąjunga buvo sudariusi gynybines sutartis su Bavarijos ir Viurtembergo karalystėmis, Badeno didžiąja kunigaikštyste. Šiaurės Vokietijos sąjunga buvo svarbus žingsnis Vokietijos susivienijimo link, jos konstitucija tapo 1871 suvienytos Vokietijos imperijos konstitucijos pagrindu.