šiaurės žemaičių patarmė

šiáurės žemačių patarm, žemaičių tarmės dalis. Paplitusi Akmenės, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Telšių apylinkėse. Dvibalsius ie, uo verčia į ẹi, ọu arba ėi, ou (pvz., din^à ‘diena’, dộun^a ‘duona’). Šiaurinėje ir vakarinėje šiaurės žemaičių patarmės ploto dalyje šie dvibalsiai tame pačiame skiemenyje su m, n dažniausia vienbalsėja (pvz., k′ms ‘kiemas’, pệns / pệnc ‘pienas’, klộns / klộnc ‘kluonas’, bet k′im^a ‘kiemo’, pệin^a ‘pieno’, klộun^a ‘kluono’). Žodžio galūnės i, u, kilusius iš tos pačios kokybės ilgųjų balsių, šiaurės žemaičių patarmė išlaiko siaurus, bet redukuotus (pvz., vns. vard. pàt′^ < *pat ‘pati’, dgs. vard. ã·k′ⁱs ‘akys’, pit^us ‘pietūs’, dgs. gal. àk′^s < *aks ‘akis’, pit^ùs < *piets ‘pietùs’). Kitos kilmės žodžio galo i, u platinami (verčiami redukuotais ẹ, ọ; pvz., vns. vard. àk′^s < *aks ‘akis’, mèd^s < *meds ‘medus’, vns. įn. sèn < *senúo ‘senu’, dgs. vard. sèn < *sene ‘seni’). Negalūninių skiemenų trumpuosius balsius i, u rytiniai šiaurės žemaičiai (telšiškių tarmė) išlaiko sveikus (siaurus) prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu, o vakariniai (kretingiškių tarmė) – platina (verčia į ẹ, ọ) visais atvejais.

šiaurės žemaičių patarmė

Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui a, daugelis šiaurės žemaičių netaria ir prieš jį esančio j (pvz., artûos ‘artojas’). Visame šiaurės žemaičių patarmės plote veikia visuotinis žemaitiškojo tipo kirčio atitraukimas. Vartojamas vienaskaitos naudininkas su galūnėmis ‑uo, ‑ie (šiaurės žemaičiai taria ‑ọu, ‑ẹi; pvz., v′·rọu ‘vyrui’, àk′ệi ‘akiai’). Būdinga dviskaita, savitos būtojo kartinio laiko (pvz., galjėm ‘galėjome’), tariamosios nuosakos (pvz., bčio, bčiu ‘būčiau’) formos, savita leksika (pvz., rãgės ‘rogės’, mẽdė ‘miškas’). Šiaurės žemaičių patarmės pavadinimą imta vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje (K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje vadinami dounininkais).

lietuvių kalbos tarmės

užrašas šiaurės žemaičių patarme

L: V. Grinaveckis Žemaičių tarmių istorija: fonetika Vilnius 1973; Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius 1994.

303

dounininkai