Šiáurės Žẽmė (Северная Земля, Severnaja Zemlia), salynas Arkties vandenyne, tarp Karos jūros (vakaruose) ir Laptevų jūros (rytuose); priklauso Rusijai. Plotas 36 800 km2 (kitais duomenimis, 32 712 km2). Salos negyvenamos. Nuo Taimyro pusiasalio Šiaurės Žemę skiria Vilkickio sąsiauris. Šiaurės Žemė apima 4 dideles (Spalio Revoliucijos, plotas 14 170 km2; Bolševiko, 11 300 km2; Komjaunuolio, 9006 km2; Pionieriaus, 1530 km2) ir 65 mažas salas. Tarp Šiaurės Žemės salų yra Šokalskio, Raudonosios Armijos, Jungšturmo sąsiauriai. Salynas susidaręs iš kristalinių skalūnų, granitų ir nuosėdinių uolienų (smiltainių, klinčių). Vyrauja plynaukštės, žemi kalnai, kalvos ir lygumos. Paviršiaus vidutinis aukštis 200–600 m, didžiausias – 965 m (Karpinskio kalnas, Spalio Revoliucijos sala). Krantai vietomis statūs (aukštis daugiau kaip 300 m), yra fjordų (ilgis iki 60 metrų).
Šiaurės Žemės kraštovaizdis
Klimatas arktinis. Oro vidutinė temperatūra žiemą –30 °C, vasarą – 1–2 °C. Per metus iškrinta 420 mm kritulių. 48 % paviršiaus dengia ledynai (storis iki 250 m), iš jų vasarą teka iki 100 km ilgio upės (Ušakovo, Oziornaja). Arktinės dykumos, tundra. Veisiasi lemingai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, šiauriniai elniai. Vasarą daug paukščių.
Salyną 1913 atrado B. Vilkickio ekspedicija; 1930–32 pirmą kartą tyrė Georgijaus Ušakovo ir Nikolajaus Urvancevo ekspedicija.