Šiáurės žỹgis (1926–28), Kinijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų (Nacionalinės revoliucinės armijos) žygis (iš Guangdongo provincijos) prieš šiaurės militaristus.
Tikslas – suvienyti šalį, panaikinti užsieniečių privilegijas ir kariškių įsigalėjimą. Žygį palaikė daug Kinijos gyventojų ir SSRS (Kominterno nutarimu dar 1924 Kinijos komunistų partija sudarė bendrą frontą su Gomindano vyriausybe, nuo 1925 07 – Kinijos Respublikos nacionalinė vyriausybė).
Žygis prasidėjo 1926 07 09. 1926 08 Nacionalinė revoliucinė armija išvadavo Hunano, 1926 09–10 – Hubei, 1926 11–12 – Dziangsi ir Fudziano, 1927 02–03 – Džedziango ir dalį Anhui provincijų. Per žygį labai sustiprėjo kinų nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas. Į Kinijos Respublikos nacionalinės vyriausybės pusę perėjo ir kai kurie militaristų vadai. 1927 03 21 sukilo ir militaristus išvijo Šanchajaus gyventojai; 03 22 į Šanchajų įžengė Nacionalinė revoliucinė armija. 1927 03 24 ji užėmė Nankiną (dabar Nandzingas), jis tapo Gomindano sostine. Šiaurės žygis sustiprino šalyje ir komunistų įtaką; 1927 pradžioje dalis komunistų sukėlė maištus Nančange ir Hunane. 1927 04 Šanchajuje ir kituose miestuose Gomindano vadovas bei Nacionalinės revoliucinės armijos vyriausiasis vadas Čiang Kaišekas nutraukė bendradarbiavimą su komunistais ir ėmėsi prieš juos represijų. 1927 05–06 Nacionalinė revoliucinė armija sėkmingai kovojo su projaponiškos orientacijos Džang Dzuolino kariuomene ir išvadavo Henano provinciją. 1928 06 užėmė Pekiną.
Nacionalinės revoliucinės armijos vadai užimtame Pekine (1928 07 06)
Šiaurės žygis baigėsi. 1929 pavasarį Kinijos Respublikos nacionalinės vyriausybės valdžią pripažino ir Tibetas. Per Šiaurės žygį Kinija po daugiau kaip 15 metų pertraukos iš esmės vėl buvo suvienyta, panaikinta daugelis užsieniečių privilegijų, sumenko kariškių įtaka.