Šiaurryčių lyguma
Šiáurryčių lygumà, fliuvioglacialinių zandrinių lygumų juosta Lietuvos šiaurės rytuose. Absoliutusis aukštis kinta nuo 115–120 m (ties Žeimenos ir Neries santaka) iki 150–160 m (ties Dūkštu). Šiaurryčių lyguma ištįsusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Vakaruose ir šiaurėje ją riboja Aukštaičių aukštuma, rytuose – Švenčionių aukštuma, pietuose – Medininkų aukštuma. Skiriamos dvi Šiaurryčių lygumos dalys: Žeimenos baseino ir Neries vidurupio. Šiaurryčių lyguma susidarė Nemuno ledynmečio Rytų Lietuvos fazės metu. Paviršius banguotas ir kalvotas, yra fliuvioglacialinių ir fliuvialinių terasų, daug ežeringų rininių ir termokarstinių duburių. Vyrauja fliuvioglacialiniai smėliai, kai kur supustyti į eolines kopas (Pabradės, Pažeimenės apylinkės). Smėlžemiai. Šiaurryčių lyguma labai miškinga (vyrauja pušynai); didžiausi miškai: Labanoro-Pabradės giria (plotas 91 500 ha), Ažvinčių-Minčios giria (23 890 ha). Per Šiaurryčių lygumą teka Neris, Žeimena ir jos intakai Kiauna, Lakaja, Saria. Daug ežerų; didžiausi: Drūkšiai, Dysnai, Luodis, Dringis, Žeimenys, Šakarvai, Kretuonas. Zalavo, Magūnų, Girutiškio apylinkėse yra didelių pelkių. Šiaurryčių lyguma apima Aukštaitijos nacionalinio parko, Asvejos regioninio parko, Labanoro regioninio parko, Gražutės regioninio parko dalis.
2341