siblės (gr. sibylla – pranašautoja), senovės graikų ir romėnų mitologijoje – moterys, Apolono apdovanotos pranašystės galiomis. Sibilės, apimtos transo būsenos, eilėmis (paprastai hegzametru) pranašaudavo dievų valią. Iš pradžių istoriniuose šaltiniuose minima viena sibilė (ji, manoma, buvusi Dardano ir Nesos duktė, klajojo po įvairias vietas, palaidota Apolono giraitėje Troados pusiasalyje). Vėliau sibilėmis imta vadinti ir kitas pranašautojas – vėlesni autoriai mini keturias, šešias, devynias, 1 a. prieš Kristų – dešimt sibilių, žinomų pagal gyvenamąją vietą. Garsiausios – Delfų, Eritrėjos ir Kumų (Italija); pastarosios sibilės pranašystės buvusios surašytos Sibilių knygose (12 išlikusių knygų priskiriama 2 a. prieš Kristų–2 a. po Kristaus).
Sibilės personažas dažnai vaizduojamas literatūros (Vergilijus, Varonas ir kiti) ir dailės (D. Ghirlandaio, Pinturicchio, Michelangelo, Rafaelis, Rembrandtas ir kiti) kūriniuose.