sidãbras (Argentum), Ag, periodinės elementų sistemos I B grupės cheminis elementas.
Savybės
Gamtinį sidabrą sudaro 2 stabilieji izotopai, dirbtinių radioaktyviųjų izotopų masės skaičius nuo 94 iki 127. Baltos spalvos, blizgantis, kalus taurusis metalas. Kietesnis už auksą, bet minkštesnis už varį. Poliruotas labai gerai atspindi šviesą, geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę ir šilumą. Nelabai reaktyvus. Ore, kuriame yra sulfidų, apsitraukia plona juosva sidabro sulfido Ag2S plėvele. Reaguoja su halogenais ir siera – susidaro sunkiai tirpstantys sidabro halogenidai (sidabro chloridas ir kiti) ir sulfidas Ag2S. Gamtinis sidabras – grynuolių klasės mineralas Ag (iki 99 %). Kristalai kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos; sudaro netaisyklingos formos grūdelių, plokštelių, siūlelių agregatus, dendritus. Būdingos pseudomorfozės. Būna geležies, cinko, stibio, bismuto, vario, arseno, aukso, platinos, gyvsidabrio priemaišų. Spalva sidabriškai balta, oksiduojantis tamsėja; būna gelsvų, rudų, juosvų atspalvių. Bruožas (miltelių spalva) baltas, metalo blizgesio. Blizgesys metalo. Kietumas 2–3. Tankis 9200–12 000 kg/m3. Labai plastiškas, tąsus, kalus. Susidaro per hidroterminius procesus ir hipergenezės zonoje, oksiduojantis sidabro sulfidams.
sidabras
Randamas polimetalų rūdų telkiniuose (dažniausiai oksidacijos zonoje), kvarco gyslose, kartais sąnašynuose. Vieni didžiausių sidabro grynuoliai rasti Čilėje (1430 kg), Kanadoje (20 t ir 612 kg). Sidabro telkinių yra Australijoje, Bolivijoje, Čilėje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kinijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Norvegijoje, Peru, Rusijoje, Vokietijoje ir kitur. Gaunamas iš sidabro turinčios rūdos: ji smulkinama, sodrinama ir veikiama cianidų tirpalais (2Ag + 4NaCN + 1/2O2 + H2O → 2Na[Ag(CN)2]– + 2NaOH). Susidarę cianidai redukuojami cinku arba aliuminiu. Sidabras dar gaunamas perdirbant anodinį šlamą, susidariusį elektrolitiškai gryninant iš rūdų išgautą varį.
Panaudojimo galimybės
Iš sidabro lydinių kaldinamos monetos, daromi juvelyriniai dirbiniai, laboratoriniai indai, elektrovakuuminiai prietaisai, veidrodžiai, stalo reikmenys, gaminami labai geros kokybės galvaniniai elementai, pvz., Ag‑Zn, Ag‑Cd. Sidabras t. p. naudojamas medicinoje, fotografijoje, elektronikoje, branduoliniuose reaktoriuose, kaip katalizatorius organinėje ir neorganinėje sintezėje, kaip antiseptikas tekstilėje (įpinamas į siūlus arba dedamas į polimerą, iš kurio daromas pluoštas), juo dengiami metalai ir plastikai (sidabravimas). Maisto priedas E 174.
Istorija
Dėl sidabro didelės vertės, santykinio retumo, dalumo, ilgaamžiškumo jį anksti pradėta naudoti kaip pinigus. Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose jau 4 tūkst. pr. Kr. pinigų funkcijas atliko sidabro lydiniai (lazdelių, apyrankių ir kitomis formomis). 7 a. pr. Kr. Lidijoje iš sidabro ir aukso lydinio – elektrumo – nukaldintos pirmosios pasaulyje monetos, nuo 6 a. pr. Kr. senovės Graikijoje ir Artimųjų Rytų šalyse monetas pradėta kaldinti iš gryno sidabro.
| atominis skaičius | 47 | |
| santykinė atominė masė | 107,868 | |
| elektrinis neigiamumas | 1,93 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4d105s1 | |
| oksidacijos laipsnis | +1, rečiau +2, +3, +4 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 107Ag (51,839 %), 109Ag (48,161 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 105Ag (T1/2 41,29 d), 111Ag (T1/2 7,45 d), 112Ag (T1/2 3,13 h) | |
| kiekis Žemės plutoje | 7·10–6 % (masės) | |
| lydymosi temperatūra | 961,93 °C | |
| virimo temperatūra | 2 163 °C | |
| tankis | 10 500 kg/m3 | |
| kietumas pagal Brinellį | 245 MPa | |
| savitoji elektrinė varža | 1,59·10-8 Ω·m | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 429 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,235 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo Ag/Ag+ potencialas | +0,7991 V | |
2591