sidabriùkė (Goodyera), gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Sidabriukė paplitusi Pietų Afrikoje, Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Okeanijoje, Šiaurės rytinėje Australijoje.
Daugiametė, šliaužiančius šakniastiebius išauginanti dirvožemyje auganti žolė, rečiau epifitas ir epilitas. Stiebas status arba pagulęs, tik apačioje arba ištisai apaugęs lapais. Nežydinčių ūglių lapai susitelkę į skroteles. Lapai kiaušiniški, plačiai lancetiški arba lancetiški, dažnai išmarginti balsvomis, žalsvomis ar sidabriškomis dėmėmis arba dryžiais. Žiedai susitelkę į viršūninius varpos pavidalo žiedynus. Išoriniai apyžiedžio lapeliai plaukuoti, vidiniai pliki, balti, gelsvi, rausvi, retai raudoni arba rusvi. Vaisius – dėžutė su smulkiomis sėklomis. Kai kurių rūšių sidabriukės auginamos kambariuose kaip dekoratyviniai augalai. Dažniausia auginama rausvoji sidabriukė (Goodyera maximowicziana), rudeninė sidabriukė (Goodyera schlechtendaliana), stambialapė sidabriukė (Goodyera macrophylla), švelnioji sidabriukė (Goodyera velutina). Lietuvoje 1 rūšis – šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens). Apyretis augalas, auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, dažniausia pušynuose. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesį.
šliaužiančioji sidabriukė
849