sidãbro rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas sidabras. Žinoma apie 50 sidabro rūdos mineralų; svarbiausi – sidabras (grynuolis) Ag, argentitas Ag2S, prustitas Ag3AsS3, pirargiritas Ag2SbS3, stefanitas Ag3SbS4, miargiritas AgSbS2, polibazitas Ag3Cu, freibergitas (tetraedrito atmaina), chlorargiritas AgCl.
Sidabro rūdos telkiniai būna įvairių genetinių tipų: magmatogeniniai, hidroterminiai (Pachucos telkinys, Meksika), vulkanogeniniai nuosėdiniai, hidroterminiai nuosėdiniai ir kiti. Daugelio sidabro rūdos telkinių susidarymas siejamas su raukšlinių sričių orogeneze. Labiausiai paplitę gyslų ir štokverkų telkiniai vulkaninėse juostose. Jie būna susidarę vulkaninėse storymėse ir žemiau slūgsančiuose terigeniniuose kompleksuose. Sidabro kiekis šių telkinių rūdiniuose kūnuose nuo 60–200 g/t (štokverkuose) iki 350–1000 g/t (gyslose).
Pagal išgaunamus komponentus skiriami keli pramoniniai tipai: alavo ir sidabro (Potosí, Bolivija), švino ir sidabro (Las Torresas, Meksika), aukso ir sidabro (Tonopah, Jungtinės Amerikos Valstijos), vario, bismuto ir sidabro (Jáchymovas, Čekija). Fanerozojaus raukšlinėse srityse ir skydų pakraščiuose paplitę terigeninių ir terigeninių karbonatinių kompleksų sidabro rūdos telkiniai (gyslose, štokuose, skliautinėse struktūrose); sidabro kiekis nuo 100–400 g/t iki 500–1000 g/t (gyslose). Skiriami cinko, švino ir sidabro (Lavrijas, Graikija), kobalto, nikelio ir sidabro (Cobaltas, Kanada) bei aukso ir sidabro pramoniniai tipai.
Sidabras iš šių rūdų gaunamas cianuojant, separuojant arba flotacijos būdu. 80–90 % sidabro išteklių eksploatuojama iš kompleksinių polimetalų (spalvotųjų, tauriųjų) telkinių, kuriuose sidabras gaunamas kaip šalutinis komponentas; gaunama sidabro rūda sodrinama.
Kompleksinių rūdų svarbiausi telkiniai: Mount Isos (Australija), Kosakos (Japonija), New Missouri (Jungtinės Amerikos Valstijos), Norandos (Kanada), Talnacho, Oktiabrsko (Rusija), Nchangos (Zambija). Sidabro rūda daugiausia kasama šachtose.