sidabro standartas
sidãbro standártas, pinigų sistema, pagrįsta sidabru, kuris yra laikomas visuotiniu vertės ekvivalentu, o kitų rūšių pinigai, pvz., popieriniai ar smulkiosios biloninės monetos, laisvai keičiami į sidabrą ir jų vertė prilyginta tam tikram sidabro kiekiui.
Sidabro standarto sąlygomis nacionalinės valiutos (visaverčių sidabro monetų, o ankstesniais istoriniais laikotarpiais – nustatyto svorio ir formos sidabro lydinių) vertę lėmė valiutinio metalo kiekis jos sudėtyje, jo praba ir rinkos kaina. Pinigų kiekis apyvartoje tiesiogiai priklausė nuo šalies turimų sidabro atsargų, kurios nuolat kito dėl jo eksporto ir importo. Vyriausybė turėjo palaikyti nustatytą sidabro atsargų ir pinigų pasiūlos santykį, kad nesumažėtų pinigų perkamoji galia.
Sidabro standartas naudotas jau prieš Kristų, pvz., senovės Graikijoje. Dėl aukso retumo ir išskirtinio brangumo sidabras tapo pasaulio valstybių pinigų sistemų pagrindu anksčiau už auksą, nes buvo prieinamesnis paprastiems žmonėms ir geriau tiko pinigų funkcijoms vykdyti. Sidabro standartas vyravo beveik visoje Europoje 8–14 a., 13–18 a. jį naudojo ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lietuvos pinigai). 15–18 a., didėjant prekybos operacijų mastui, kaip mokamąją priemonę vis dažniau pradėta naudoti aukso monetas, daugelyje šalių sidabro standartą pakeitė aukso ir sidabro bimetalizmas. 16 a. atradus didelius sidabro telkinius Ispanijos kolonijose Lotynų Amerikoje (dabartinėse Bolivijoje ir Meksikoje), svarbiausia valiuta tarptautiniuose atsiskaitymuose tapo Ispanijos sidabrinis pesas, su kuriuo 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje buvo susieta Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio vertė. 1704 Didžiosios Britanijos Vest Indija, 1821 ir pati Didžioji Britanija vienos pirmųjų perėjo nuo sidabro standarto prie aukso standarto. 1853 aukso standartą t. p. įvedė Kanada, 19 a. 8–10 dešimtmetyje – didžioji dalis sidabro standartą anksčiau naudojusių šalių: Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Austrija‑Vengrija, Rusijos imperija, Skandinavijos valstybės, Indija ir kitos (tam turėjo įtakos sidabro nuvertėjimas aukso atžvilgiu: 16 a.–19 a. viduryje sidabras buvo keičiamas į auksą pakankamai pastoviu santykiu 15,5:1, bet 1871–1900 nuvertėjo daugiau kaip 2 kartus). Sidabro standartas galutinai išnyko 1935, kai jo atsisakė Kinija ir Honkongas.
2047