sideritas

sidertas (gr. sidēros – geležis), karbonatų klasės mineralas Fe[CO₃]. Sudaro izomorfinę eilę su magnezitu ir rodochrozitu. Kristalai trigoninės singonijos, romboedrų, rečiau prizmių formos; sudaro smulkiai grūdėtus ir masyvius agregatus, kartais oolitus, konkrecijas (sferosideritas). Būna magnio, mangano, kalcio, kobalto, cinko priemaišų. Nesioksidavęs būna baltas, oksidavęsis – gelsvai baltas, pilkas, rečiau juodas, rudas. Pusiau skaidrus, skaidrus. Bruožas (miltelių spalva) baltas, limonitizuoto – rusvas, juodas. Blizgesys stiklo, perlamutro. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 3,5–4,5. Tankis 3700–3900 kg/m³. Trapus. Susidaro per hidroterminius, metasomatinius (dėl sideritizacijos) procesus, kartais vykstant nuosėdų diagenezei (lagūnose, sekliuose baseinuose). Dūlėdamas virsta limonitu. Randamas geležies rūdos telkiniuose, nuosėdinėse uolienose (konkrecijos, oolitai). Sideritas – vienas svarbiausių geležies rūdos mineralų. Siderito telkinių yra Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.

sideritas

Lietuvoje siderito randama juros sistemos nuogulose (anglinguose moliuose, geležingoje klintyje, smiltainiuose), atodangose prie Papilės (Akmenės rajono savivaldybės teritorija).