Sidnjaus istòrija. Dabartinio Sidnėjaus vietoje žmonių, manoma, gyventa prieš 40 000 metų. 18 a. pabaigoje atvykstant pirmiesiems europiečiams čia gyveno apie 3000 aborigenų, priklausančių mažiausiai trims gentims. Didžiajai Britanijai 1788 pradėjus kolonizuoti kraštą (Sidnėjus tapo Naujojo Pietų Velso kolonijos centru) aborigenai buvo išstumti, daugelis mirė nuo europiečių atvežtų ligų. Vėliau iš Didžiosios Britanijos čia buvo gabenami daugiausia kriminaliniai nusikaltėliai. 19 a. 5 dešimtmetyje į Australijos rytinę dalį kalinius nustota vežti.
Sidnėjus ypač sparčiai plėtėsi 19 a. 6 dešimtmetyje Naujajame Pietų Velse atradus aukso (1850 mieste gyveno apie 60 000, 1890 – apie 400 000 gyventojų). 1872 nutiestas telegrafo kabelis į Didžiąją Britaniją, 1876 – į Naująją Zelandiją. 19 a. 9 dešimtmetyje nutiesti geležinkeliai į Brisbane’ą, Adelaidę, Melburną. 1911 Sidnėjus tapo Australijos didžiausiu miestu, jame išplėtotas vienas didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų.
Per II pasaulinį karą sparčiai industrializuotas, įdarbinta nemažai moterų. Po karo atvyko daug imigrantų, miestas tapo daugianacionalinis, jam didelės naudos atnešė padidėjusi Australijos prekyba su Šiaurės Amerika ir Azija. Buvo įsteigti 5 nauji universitetai, didėjo miesto ekonominė, politinė ir kultūrinė įtaka visai Australijai. Prie to prisidėjo ir 2000 čia surengtos XXVII vasaros olimpinės žaidynės. 2002 Sidnėjaus priemiesčiai labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų.
-Sidnėjus