Sidnjaus lietùviai. Pirmieji lietuviai Sidnėjuje ėmė kurtis 20 a. pradžioje. 1929 čia įkurta Australijos lietuvių draugija. Nuo 1947 į Sidnėjų vyko lietuviai iš Vakarų Europos DP stovyklų. Nuo 1948 Sidnėjaus katalikų bažnyčiose laikytos pamaldos lietuvių kalba, 1949 kun. J. Tamulis suorganizavo Lietuvių katalikų centrą, prie jo veikė tautinių šokių ansamblis, choras. 1950 lietuvių pamaldoms skirta Sidnėjaus priemiesčio Camperdowno Šv. Juozapo bažnyčia, iki 1957 čia telkėsi Sidnėjaus lietuvių veikla, nuo 1963 lietuviškos pamaldos ir katalikiška veikla persikėlė į Lidcombe’o parapijos Šv. Joakimo bažnyčią; prelatas P. Butkaus (1949–93 Sidnėjaus lietuvių katalikų kapelionas) pastangomis 1959 gautas sklypas lietuviškoms kapinėms, 1971 jose pastatytas paminklas. 1950 Australijos lietuvių draugija pertvarkyta į Australijos lietuvių bendruomenę, Sidnėjuje veikė 3 jos apylinkės: 1965 susijungė Australijos lietuvių bendruomenės Cabramattos ir Sidnėjaus apylinkės, 1967 – Sidnėjaus ir Bankstowno (nuo 2011 Australijos lietuvių bendruomenės Sidnėjaus apylinkės pirmininkas R. Zakarevičius). Sidnėjuje veikė Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos būstinė (iki 1970, vėliau paeiliui – Adelaidėje, Melburne ir Sidnėjuje), vyksta kas trečias Krašto tarybos suvažiavimas ir Australijos lietuvių dienos, Australijos lietuvių bendruomenės spaudos sąjunga leidžia savaitraštį Mūsų pastogė. 1959 Bankstowno apylinkės lietuviai pasistatė lietuvių namus Dainava, 1970 visų Sidnėjaus lietuvių pastangomis įsteigtas Sidnėjaus lietuvių klubas patalpas perstatė, išplėtė, čia veikia dauguma lietuviškų organizacijų, vyksta dauguma renginių. 1951 įkurta pirmoji Sidnėjaus parapinė sekmadieninė lituanistinė mokykla (vėliau trumpai veikė dar trys; vadovė K. Rupšienė), lietuvių kalbos savaitgalio kursai (vadovė V. Kondratienė). Sidnėjaus lietuvių katalikų kultūros draugija (išaugo iš 1948 įkurtos Australijos lietuvių katalikų Šv. Kazimiero draugijos, 1949–74 vadinta Australijos lietuvių katalikų kultūros draugija) 1954 įsteigė Australijos lietuvių archyvą. 1956 įsteigta šalpos Sidnėjaus lietuvių moterų socialinės globos draugija 1975 Sidnėjaus priemiestyje Engadine pastatė Lietuvių sodybą. 20 a. 6–9 dešimtmetyje veikė Australijos lietuvių studentų sąjunga, Australijos lietuvių kultūros fondo, Australijos lietuvių jaunimo sąjungos skyriai, Australijos lietuvių katalikų federacijos įgaliotiniai, spaustuvė Mintis, kultūrinis sambūris Šviesa (įkurtas 1951), Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos (įkurtas 1952) skyrius, kultūros klubas Plunksna (1953–78), Lietuvių rezistencijos buvusių politinių kalinių komitetas (1953), Lietuvių inžinierių ir architektų draugija, Sidnėjaus lietuvių literatų būrelis (įkurtas 1961), Lietuvių gydytojų draugija (įkurta 1963), Filisterių būrelis (nuo 1963), tautinių šokių grupė Gintaras (įkurta 1977). 1980–90 Sidnėjuje veikė Australų–lietuvių draugija žmogaus teisėms ginti (Baltic Research Foundation). 21 a. pradžioje tebeveikė skautai (nuo 1949), sporto klubas Kovas (nuo 1951), Tautos fondo atstovas (1951–56 ir nuo 1962), Australijos lietuvių fondo įgaliotinis, ateitininkai (nuo 1954), dramos būrelis Atžala (įkurtas 1955), choras Daina (nuo 1955), Lietuvių veteranų sąjungos Ramovė (įkurta 1956, pirmininkas A. Kramilius), kooperatinės kredito draugijos Talka skyriai, šaulių kuopa (nuo 1976), Lietuvos vyčiai, tautinių šokių grupė Sūkurys (nuo 1977, turi jaunimo grupę, vadovė K. Rupšienė), Sidnėjaus lietuvių dailininkų draugija (vadovė G. Kazokienė), Gyvojo rožinio būrelis (nuo 1978), liaudies dainų ansamblis Sutartinė (nuo 1982), tautodailės grupė Ratelis (vadovė M. Reisgys), transliuojama radijo laida lietuvių kalba (nuo 1976 ilgametis rengėjas V. Šliteris, nuo 2010 – P. Eimaitis). Sidnėjuje veikia Lietuvos garbės konsulatas (konsulė G. Viliūnas). 20 a. 7 dešimtmetyje Sidnėjuje gyveno apie 3000 lietuvių.
-Sidnėjus