Siebert (Zýbertai), 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės spaustuvių Mažojoje Lietuvoje savininkų giminė. Vokiečiai, kilę iš Rytų Prūsijos miesto Barštyno, kur dirbo odininkais ir račiais. Sieberto spaustuvės įkūrėjas Friedrichas Wilhelmas Siebertas (g. 1833 05 05 Heilsberge, Rytų Prūsija, dabar Varmijos Lidzbarkas, Lenkija, m. 1900 03 12 Klaipėdoje) 1861 Šilutėje iš A. Umlaufo nupirko spaustuvę (leido laikraštį Heydekruger Kreisblatt), 1865 pabaigoje Klaipėdoje – Horcho našlės spaustuvę ir Vaikinio spaustuvę (jas sujungęs leido laikraštį Memeler Zeitung), 1872 Klaipėdoje – laikraščio Memeler Dampfboot leidyklą ir spaustuvę. Jo vyriausias sūnus Hermannas Wilhelmas (1868 06 17–1925 11 11) 1894 nupirko Holzo ir Šerniaus spaustuvę. 1894–1902 ir 1906–14 Holzo ir Šerniaus įpėdinio spaustuvės, 1899–1922 (iki 1908 su motina H. E. Siebert) spaustuvės Klaipėdoje ir 1899–1906 (su motina) spaustuvės Šilutėje savininkas. Friedricho Wilhelmo kitas sūnus Karlas Walteris Rudolphas (g. 1873 07 12 Klaipėdoje, m. 1932 10 23 Breslau, dabar Vroclavas) 1902–06 turėjo Holzo ir Šerniaus įpėdinio spaustuvę, 1906–22 – spaustuvę Šilutėje (nuo 1922 priklausė Vokietijos kapitalo akcinei bendrovei, kurios akcininkai buvo ir Siebertų šeimos nariai). Po 1923 Klaipėdos krašto sukilimo apsigyveno Vokietijoje, buvo spaustuvių savininkas, leido laikraščius. Hermanno Wilhelmo sūnus Karlas Heinzas (g. 1905 10 03 Klaipėdoje, m. 1976) 1922 paveldėjo tėvo spaustuvę Klaipėdoje (leido laikraštį Memeler Kreisblatt), 1936 nupirko laikraščio Memelländische Rundschau spaustuvę Šilutėje; 1939 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą valdžia ją nusavino. Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare (1941–45), pateko į sovietų nelaisvę, po karo apsigyveno Vakarų Vokietijoje. Friedrichas Wilhelmas (g. 1899 09 24 Klaipėdoje, m. ?) 1919–22 Karaliaučiaus universitete studijavo teisę ir ekonomiką, vėliau Leipcige – spaustuvių verslą. 1928 perėmė iš motinos Helenos laikraščio Memeler Dampfboot leidyklą ir spaustuvę Klaipėdoje. 1939 nacių valdžia jas atėmė ir perdavė leidyklai Winklersche Verlagsanstalt Berlyne; po II pasaulinio karo čia spausdinti buvusio Klaipėdos krašto gyventojų (memelenderiai) laikraščiai Memeler Rundbriefe ir Memeler Dampfboot. Julius 1884 nupirko bankrutavusią Albano ir Kybelkos spaustuvę. Išleido keletą Mažajai Lietuvai skirtų knygų, spausdino laikraščius Lietuviškas politiškas laikraštis (1884) ir Nemuno sargas (1884–85), prekiavo savo spaudiniais. 1889 spaustuvę nupirko M. Jankus su K. Voska.
L: D. Kaunas Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524–1940 metais: žinynas Vilnius 1987, Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547–1940 Vilnius 1996.