Siedlce (Sèdlcės), miestas Lenkijos rytuose, Mazovijos vaivadijoje, apie 90 km į rytus nuo Varšuvos. Turi apskrities teises.
Siedlce
76 357 gyventojai (2021). Per Siedlces eina Varšuvos–Maskvos geležinkelis ir plentas. Plieninių statybinių konstrukcijų, geležinkelio riedmenų, automobilių dalių gamyba, elektrotechnikos, maisto (paukštienos, pieno, spirito, mėsos, malimo, duonos ir konditerijos, vaisių ir daržovių perdirbimo), trikotažo ir kojinių, poligrafijos, statybinių medžiagų, baldų pramonė, popierinės taros, biuro reikmenų, žaislų, plastikinių, odinių gaminių, kosmetikos priemonių gamyba. Laisvoji ekonominė zona (nuo 2007).
Gamtos ir humanitarinių mokslų universitetas (įkurtas 1969; 1999–2010 vadinosi Palenkės akademija), Mazovijos kolegija (aukštoji inovacijų mokykla; įkurta 1999), užsienio kalbų mokytojų kolegija (įkurta 1992). Netoli Siedlcių, Nowe Opolės kaime, yra aukštoji dvasinė seminarija (įkurta 1919; 1943–91 buvo Siedlcėse).
Viešoji miesto, universiteto, pedagogikos, Mazovijos kolegijos, dvasinės seminarijos, valstybės archyvo bibliotekos. Krašto, vyskupijos (Siedlcės – vyskupijos centras), Jono Pauliaus II muziejai, dailės galerija. Teatro trupės. Tarptautiniai dainų, šokių ir folkloro, džiazo festivaliai, Lenkijos krikščioniškosios muzikos festivalis Hosanna Festival.
2271
Architektūra
Baroko ir klasicizmo bruožų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (1749, architektas A. Solari, fasadas 1793, architektas S. Zawadzkis, šalia – vėlyvojo baroko klebonija, 1774, manoma, pagal architekto J. Z. Deybelio projektą). Barokinė rotušė (1767, manoma, pagal architekto J. Z. Deybelio projektą, išplėsta 1787, architektas K. B. Schültzas; dabar muziejus). Klasicistiniai Oginskių rūmai (1782, architektas S. Zawadzkis, restauruoti 1950) su Aleksandrijos parku (18 a. pirma pusė, išplėstas apie 1768) ir Šv. Kryžiaus koplyčia (1791, architektas Z. Vogelis). Pašto rūmai (1828), kalėjimas (1843, architektas H. Marconi), gimnazija (1844, architektas A. Corazzi, restauruota 1964), bizantiškojo stiliaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (1869, perstatyta 1933, architektas M. Sławińskis), neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra (1912, architektas Z. Zdańskis).
Siedlcių rotušė, T. Kosciuškos paminklas
2271
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose minimos nuo 1448, 1547 gavo miesto teises. 16–17 a. plėtoti amatai ir prekyba, nuo 16 a. kūrėsi žydų bendruomenė. Nuo 17 a. vidurio priklausė Čartoriskiams, 1775–98 – Oginskiams (tuo metu buvo svarbus kultūros centras). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Austrijai, 1809–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). 1815–37 Palenkės vaivadijos, 1837–44 ir 1867–1912 gubernijos, 1845–67 apskrities centras.
19 a. antroje pusėje įsteigta žemės ūkio produktų apdirbimo įmonių, 1866 iki Siedlcių nutiestas geležinkelis. Nuo 1924 vyskupijos centras.
Per II pasaulinį karą 1941–44 veikė nacių karo belaisvių stovykla, 4 priverčiamojo darbo stovyklos, 1941–42 – getas (daugiau kaip 12 000 žm., apie 10 000 išvežta į Treblinkos mirties stovyklą, kiti sušaudyti). 1975–95 vaivadijos, 1912–75 ir nuo 1999 – vėl apskrities centras.
2271