Lenz Siegfried (Zygfrydas Leñcas) 1926 03 17Lyck (dabar Ełk, Lenkija) 2014 10 07Hamburgas, vokiečių rašytojas. Nuo 1943 tarnavo Vokietijos kariniame jūrų laivyne. Karui baigiantis dezertyravo į Daniją, buvo patekęs į britų nelaisvę. Po 1945 Hamburge studijavo filosofiją, anglų ir vokiečių filologiją. 1950–51 dirbo laikraščio Die Welt redaktoriumi. Priklausė Grupei 47.
Siegfried Lenz
Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo egzistencialistų idėjos, E. Hemingway kūryba. Romanuose Tai buvo vanagai ore (Es waren Habichte in der Luft 1951), Dvikova su šešėliu (Duell mit dem Schatten 1953), pjesėje Nekaltųjų metas (Zeit der Schuldlosen 1961) vaizduojamas individo susidūrimas su totalitarinės valdžios institucijomis, keliami kaltės, moralinės atsakomybės klausimai, ryšku fatalistinė autoriaus pozicija, romanuose Žmogus upėje (Der Mann im Strom 1957), Duonos ir žaidimų (Brot und Spiele 1959) atskleidžiamas to meto Vakarų Vokietijos visuomenės sumaterialėjimas. Daugelio romanų herojai – vieniši žmonės, individualistai, nesitaikstantys su aplinka, dažniausiai pralaimintys, tačiau ginantys teisingumą ir žmogiškumą. S. Lenzas įtaigiai atskleidžia, kaip paprastų vokiečių likimą paveikė politinis teroras, karas, gimtųjų namų netektis.
Žymiausiame romane Vokiečių kalbos pamoka (Deutschstunde 1968, lietuvių kalba 1974) pasakojama vienos šeimos istorija nacių diktatūros metais, kritikuojamas aklas pareigos vykdymas, besąlygiškas paklusnumas sistemai paminant žmogiškumą, atskleidžiamas jaunosios vokiečių kartos ryžtas kritiškai vertinti istorinę praeitį. Romanuose Gyvas idealas (Das Vorbild 1973), Kraštotyros muziejus (Heimatmuseum 1978, lietuvių kalba 1985), Mokymo aikštė (Der Exerzierplatz 1985) dabartis susipina su praeitimi, veikėjų poelgiai vertinami moralės požiūriu. Romanuose Muzikinė repeticija (Die Klangprobe 1990), Maištas (Die Auflehnung 1994), Arnės palikimas (Arnes Nachlass 1999, lietuvių kalba 2001), Radinių biuras (Fundbüro 2003) gilinamasi į žmonių psichologinius santykius, socialinės elgsenos ypatumus. Romanams būdinga tradicinė realistinė pasakojimo maniera, epinis daugiasluoksniškumas, melancholija, ironija, humoras. Sukūrė novelių (rinkiniai Patyčių medžiotojai / Jäger des Spotts 1958, Ugnies laivas / Das Feuerschiff 1960, Lėmano pasakojimai / Lehmanns Erzählungen 1964, lietuvių kalba 1996, Einšteinas persikelia per Elbę ties Hamburgu / Einstein überquert die Elbe bei Hamburg 1975, Karo pabaiga / Ein Kriegsende 1984); juose apmąstoma istorinė tikrovė, personažai patenka į netikėtas, moralinio apsisprendimo reikalaujančias situacijas. Novelių rinkiniuose Tai buvo Suleikiuose (So zärtlich war Suleyken 1955, lietuvių kalba 1983), Mirabelės dvasia (Der Geist der Mirabelle, lietuvių kalba 1983 21996) pasakojamos šmaikščios, anekdotiškos, absurdiškos istorijos apie provincijos žmonių gyvenimą. Sukūrė radijo pjesių, knygų vaikams, išleido kelionių knygą Pašalinis stebėtojas (Zaungast 2004), esė (rinkiniai Apie atmintį / Über das Gedächtnis 1992, Apie skausmą / Über den Schmerz 1998, Spėliojimai apie literatūros ateitį / Mutmassungen über die Zukunft der Literatur 2001). Lietuvių kalba dar išleista apysaka Tylos minutė (2012).
2931