„Siemens AG“, Vokietijos elektrotechnikos ir elektronikos koncernas, didžiausia šios srities bendrovė Europoje. Būstinės Miunchene ir Berlyne.
Siemens AG logotipas
Veikla
Siemens AG atstovybė Vienoje
Gamina generatorius, dujų ir garo turbinas, kitą įrangą elektrinėms, elektros energijos paskirstymo tinklams, pramoninę automatiką, pastatų apšvietimo, ventiliacijos, kondicionavimo, vaizdo stebėjimo, gaisrinės saugos sistemas, medicinos techniką (diagnostikos, terapijos įrangą, klausos aparatus), geležinkelių, tramvajų, metro lokomotyvus ir vagonus, automobilių, lėktuvų, karinės technikos elektroninius komponentus, skalbykles ir kitą buitinę techniką, elektrinius variklius ir lemputes, telefono aparatus, matavimo prietaisus, vandens valymo įrangą, stato vėjo jėgaines, teikia informacinių technologijų, inžinerijos, finansines, nekilnojamojo turto valdymo paslaugas. Aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, patentavo daugiau kaip 65 000 išradimų.
Turi padalinių daugiau kaip 200 šalių, daugiau kaip 280 gamyklų Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pakistane ir kitur. Pajamos 57,1 mlrd. eurų, apie 293 000 darbuotojų (2020).
Istorija
1847 10 12 Berlyne inžinierius elektrotechnikas E. W. von Siemensas ir mechanikas Johannas Georgas Halske įkūrė elektrinio telegrafo bendrovę Telegraphen-Bauanstalt von Siemens & Halske. 1848–1849 bendrovė įrengė pirmąją Europoje telegrafo liniją Berlynas–Frankfurtas prie Maino. 19 a. 6–8 dešimtmečiais sukūrė telegrafo ryšio tinklus Danijoje, Rusijos imperijoje, Švedijoje, Osmanų imperijoje, Australijoje ir kitur. 1868–1870 nutiesė 11 000 km ilgio telegrafo liniją Londonas–Kalkuta, 1874 – 5700 km povandeninį transatlantinį telegrafo kabelį tarp Airijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
bendrovės pagamintas lokomotyvas Siemens Taurus EuroSprinter Loco 1116-218-9
1879 Berlyne sukūrė pirmąją pasaulyje gatvių elektrinio apšvietimo sistemą ir pirmąjį elektrinį geležinkelį, 1880 Mannheime – pirmąjį elektrinį liftą, 1881 Berlyne – pirmąją elektrinio tramvajaus liniją, 1882 – pirmąjį eksperimentinį troleibuso modelį. 1896 Budapešte pastatė pirmąją Europoje metro liniją. 1897 tapo akcine bendrove Siemens & Halske AG. 1925 bendrovės laboratorijoje atrastas cheminis elementas renis.
Per Antrąjį pasaulinį karą tiekė radarų sistemas, lėktuvų ir kitą karinę įrangą nacių Vokietijos kariuomenei, plačiai naudojo priverčiamąjį Ravensbrücko, Osvencimo (Auschwitzo-Birkenau) ir kitų koncentracijos stovyklų, getų kalinių, karo belaisvių darbą (1944 rudenį tokių darbuotojų buvo daugiau kaip 50 000, po karo Siemens & Halske AG įsteigė specialų fondą, iš kurio jiems buvo mokamos kompensacijos).
1958 pagamino pirmąjį pasaulyje implantuojamą širdies stimuliatorių. 1966 susijungė su antrinėmis bendrovėmis Siemens-Schuckertwerke AG, Siemens-Reiniger-Werke AG ir tapo Siemens AG. 20 a. antroje pusėje aktyviai dalyvavo kuriant Vokietijos branduolinės energetikos sistemą, 1992–2005 buvo viena didžiausių pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintojų.
Pajamos 83 mlrd. eurų, apie 379 000 darbuotojų (2018).
Veikla Lietuvoje
Lietuvoje Telegraphen-Bauanstalt von Siemens & Halske 1854 nutiesė pirmąją elektromagnetinio telegrafo liniją Sankt Peterburgas–Varšuva (per Kauną).
1918–1940 Siemens & Halske AG turėjo nuolatinę atstovybę Kaune, tiekė įrangą beveik visiems šalies fabrikams, radijo, telefono, kino aparatūrą, statė elektrines.
1995 Siemens AG atnaujino veiklą Lietuvoje ir tapo viena pagrindinių technologijų tiekėjų modernizuojant energetikos, transporto (oro uostų, geležinkelių, miestų eismo valdymo sistemų), vandens įmonių, miestų ūkio infrastruktūrą, medicinos įstaigų įrangą.