Siemiatycze (Semiatýčės), miestas Lenkijos rytuose, Palenkės vaivadijoje, į pietvakarius nuo Bielsko; apskrities centras.
13 782 gyventojai (2021); dalis gyventojų – tautinės mažumos (daugiausia baltarusiai, ukrainiečiai). Siemiatyczės įsikūrusios prie Kamionkos upės (Bugo intakas). Per Siemiatyczes eina Balstogės–Liublino plentas. Maisto (pieno, vaisių ir daržovių), statybinių medžiagų, baldų pramonė. Dailieji amatai. Specialioji aukštoji mokykla (įkurta 1997). Krašto muziejus.
Architektūra
Misionierių vėlyvojo baroko vienuolyno (1727, architektai K. A. Bay, W. Rachetti) su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1637, vėlyvojo baroko fasadas, 1739, manoma, architektas K. A. Bay) ansamblis. Klasicistinė sinagoga (1801, pagal 1777 architekto Sz. B. Zugo projektą, restauruota 1964), medinė Šv. Onos kapinių koplyčia (1827), Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus cerkvė (1866), neobarokinis Talmudo namas (1893), klasicistinė evangelikų kapinių koplyčia (19 a. antra pusė).
Istorija
1443 minimas kaimas. Priklausė Lietuvos Didžiajai Kuigaikštystei, nuo 1569 – Lenkijai. 1542 gavo miesto teises. Nuo 1582 kūrėsi žydų bendruomenė. 18 a. antroje pusėje priklausė O. P. Sapiegaitei‑Jablonovskai; šiuo laikotarpiu labai išsiplėtė, tapo politinio gyvenimo ir kultūros centru. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Prūsijos karalystei, 1807 – Rusijai. Per 1863 sukilimą prie Siemiatyczių sukilėlių kariuomenė 02 07 pralaimėjo kautynes Rusijos kariuomenei. 19 a. pradėjo veikti tekstilės pramonės įmonių. Per II pasaulinį karą 1939–41 okupuotos SSRS, 1941–44 – nacių Vokietijos kariuomenės. 1941–42 mieste buvo getas (apie 7000 žm., dauguma nužudyta Treblinkos mirties stovykloje). 1952–75 ir nuo 1999 Siemiatyczės – apskrities centras.
2271