šienanis, hermetiškai konservuotas pašaras iš pavytintos (iki 50–60 % drėgnio) žolės. Šienainis gaminamas iš natūraliųjų ir kultūrinių pievų pupinių šeimos augalų bei pupinių ir miglinių šeimų augalų mišinio kaupuose, tranšėjose arba ritiniuose.
Nupjauta žolė traiškoma (pupinių šeimos augalų), pavytinama (6–8 h), grėbiama į pradalges, mašinomis smulkinama ir transporteriais kraunama į hermetiškus šienainio bokštus arba tranšėjas, suslegiama. Ritiniai hermetinami apvyniojant keliais polietileno plėvelės sluoksniais. Gerai suslėgtoje masėje išsiskiria anglies dioksidas, kuris pripildo visus tarpus tarp žolės dalelių, neleidžia daugintis puvimo bakterijoms ir pelėsiniams grybams. Šienainio masės temperatūra 30–37 °C; pieno rūgšties bakterijos dėl nepakankamos drėgmės joje dauginasi lėčiau negu siloso. Šienainis yra 2–2,5 karto maistingesnis už silosą. Gyvuliams 100 kg kūno masės skiriama vidutiniškai 2–4 kg šienainio per parą. Šienainio gavusios karvės per parą duoda pieno vidutiniškai 4,7 % daugiau ir jis būna 0,13 % riebesnis negu karvių, gavusių šieno. Šienainį galima gaminti ir esant nepalankioms oro sąlygoms, maisto medžiagų netenkama apie 10–15 %.
šienainio ritinys